Kai kalbame apie sunkias ligas ar ligonius, pasąmonėje regime subrendusį žmogų. Ir kaip būna skaudu ir neteisinga, kai tokioje situacijoje atsiduria mažas žmogutis. Istorija, kai sunki liga buvo diagnozuota vos gimusiai mažylei, Nacionaliniam transplantacijos biurui pasakoja šešerių metų Elžbietos mama. Pavyko išlaukti penkerius metus Agnė Kilmanienė atsimena, kad pirmą nerimą dėl pirmagimės sveikatos pajuto vos jos sulaukusi – kai pernelyg užsitęsė naujagimių gelta. Po išsamių tyrimų paaiškėjo ir to priežastis – Elžbietai nustatyta įgimta tulžies latakų atrezija. Tai reiškia, kad nėra išsivystę tulžies latakai, dėl to tulžis kaupiasi kepenyse ir pamažu jas ardo. Sudėtingi tyrimai truko mėnesį, jų metu Lietuvos medikus konsultavo didesnę patirtį šioje srityje turintys specialistai…
Tėvo dienos proga neįkainojama tėčio dovana sūnui: dovanojo savo inkstą
Birželio 3 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikų komanda atliko ketvirtąją šiais metais gyvojo donoro inksto transplantaciją. Sūnui inkstą dovanojo vienas artimiausių žmonių – tėtis. Šis tėčio poelgis pakeis sūnaus gyvenimą negrįžtamai, jis galės gyventi gerokai kokybiškesnį gyvenimą. Tai jau 4 gyvojo donoro transplantacija šiais metais, kai per visus 2020 m. įvyko vos 3 gyvojo donoro inkstų transplantacijos. Lietuvoje vidutiniškai atliekama po 8 gyvojo donoro inksto operacijas per metus. Nors 2020-ieji buvo sukaustyti pandemijos ir tapo ypatingai sudėtingi, tačiau šiais metais gyvosios organų donorystės skaičius auga. „2020 m. dėl šalyje paskelbto karantino buvo sustabdyta gyvosios donorystės programa, nes tai būtų per didelė rizika tiek donorams, tiek recipientams. Po transplantacijos…
Seimo Priklausomybių prevencijos komisija: Lietuva sėkmingai įgyvendina Tabako pagrindų konvencijos nuostatas
2021 m. birželio 3 d. pranešimas žiniasklaidai Birželio 2 d. Priklausomybių prevencijos komisija svarstė klausimą dėl Tabako kontrolės pagrindų konvencijos įgyvendinimo progreso. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) biuro Lietuvoje atstovai supažindino Komisijos narius su situacija Lietuvoje dėl 2014 m. gruodžio 16 d. ratifikuotos PSO parengtos konvencijos, kurioje šalys yra susitarusios dėl konceptualių teisinių tarptautinės politikos pagrindų tabako kontrolės priemonėms, taikomoms tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Konvencija yra pirmoji PSO tarptautinė sutartis, kaip atsakas į tabako epidemijos globalizaciją, joje yra nustatytos pasiūlos ir paklausos mažinimo strategijos. Pagrindinis konvencijos tikslas yra mažinti tabako vartojimą ir pasyvųjį rūkymą, t. y. priverstinį…
Suskilę kulnai ne tik estetikos klausimas – jie gali išduoti ir ligas
Orams pagaliau atšilus, norisi kuo toliau spirti uždarus batus ir pasipuošti atviromis basutėmis. Tačiau sustabdyti gali neišvaizdžiai atrodantys suskeldėję pėdų kulnai. BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Donata Švarcaitė sako, kad gražios ir sveikos pėdos – ne tik estetikos, bet ir sveikatos bei geros savijautos klausimas, juk suskeldėję kulnai kelia diskomfortą, dažnai juos ir skauda. Pagrindinė įtrūkimų atsiradimo priežastis – per daug išsausėjusi oda, sumažėjęs jos elastingumas. Negyvos odos ląstelės kaupiasi aplink kulnus ir jeigu šis suragėjęs perteklinis odos sluoksnis nepašalinamas, kulnai galiausiai skyla. „Ši problema tampa vis opesnė su amžiumi, nes oda praranda elastingumą, sausėja. Tačiau ir jauni žmonės kenčia dėl suskilusių kulnų, jeigu per menkai prižiūri pėdas arba…
Gydytojai: kas antram COVID-19 infekcija sergančiam pacientui gresia mitybos nepakankamumas
Dažnas pacientas, persirgęs COVID-19 infekcija, jaučia silpnumą, bendrą nuovargį, kitus liekamuosius reiškinius, dėl kurių jam sunku grįžti į ankstesnį gyvenimą prieš ligą. Gydytojai pataria, kad norint atgauti jėgas po šios infekcijos, yra būtina tinkama mityba, kuri šiandien be priežasties nustumta į antrą planą. „Remiantis Didžiojoje Britanijoje surinktais duomenimis, mitybos nepakankamumo rizika sergant COVID-19 infekcija siekia maždaug 50 proc. – tai reiškia, kad kas antras šia infekcija sergantis ar persirgęs pacientas gali turėti mitybos nepakankamumą. Šią būklę išduoda nebūtinai tik normos ribos nesiekiantis kūno masės indeksas (KMI), bet ir perpus ar trečdaliu sumažėjusios suvalgomo maisto porcijos ir kūno svorio sumažėjimas per trumpą laikotarpį“, – sako Santaros klinikų gydytoja dietologė Gertruda Babravičienė.…
Vaistininkė pataria kaip teisingai valyti ausis, kad jų nesužalotum
Specialistai pastebi, kad labai dažnai valydami ausis žmonės naudoja vatos pagaliukus ir juos kiša gerokai per giliai, taip rizikuodami pašalinti iš landos jai taip reikalingą sierą, be to, gali pažeisti ir pačią ausį. Ar tikrai mokame rūpintis savo ausimis ir kaip tai daryti saugiai pataria vaistininkė. „Pasitaiko atvejų, kad į vaistinę atėję pacientai teiraujasi, ar yra priemonių, kurios tirpdintų sieros kamščius, nes valėsi su vatos pagaliuku ir galimai nustūmė sierą gilyn suformuodami kamštį, o dabar labai sunkiai girdi. Kitas dažnas atvejis, kai ausis jau būna stipriai sudirginta, nes valėsi su vatos pagaliuku, susidarė kamštis, o tada dar naudojo ir peroksidą, po kurio prasidėjo ausies maudimas, pereinantis į skausmą“, – dažniausiais…
Dėl ŽIV ligos pernai Lietuvoje buvo gydomi 1429 asmenys
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) stebėsenos duomenimis, pernai ŽIV ligos gydymas – antivirusinė terapija (ART) – iš viso Lietuvoje buvo skirta 1429 ŽIV užsikrėtusiems asmenims, tarp kurių vyrų beveik tris kartus daugiau nei moterų: atitinkamai 1 071 ir 358. Analizuojant ART stebėsenos duomenis pagal galimą užsikrėtimo ŽIV būdą daugiausiai (42,8 proc.) asmenų, kurie 2020 metais buvo gydomi antiretrovirusiniais vaistais, ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 37,4 proc. – heteroseksualių, 15,3 proc. – homoseksualių santykių metu. Taip pat ULAC medikų atliktos metinės ataskaitos duomenimis, 12,7 proc. (181) pacientų gydymas 2020 metų pabaigoje nebuvo tęsiamas dėl įvairių priežasčių, iš kurių dažniausiai dėl to, kad pacientai nesilankė gydymo įstaigose (94). 30 ŽIV…
LPI – kas tai ir kodėl svarbu išsitirti?
Lytiškai plintančiomis infekcijomis – LPI – dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, gyvenamos vietos, etninės grupės ir pajamų. Blogiausia tai, jog ligos požymiai kartais pasireiškia po savaitės, mėnesio ar dar ilgesnio laiko. Daugiau nei 30 proc. Užsikrėtusiųjų iųvis jokių simptomų nejaučia ir apie infekciją gali sužinoti tik pasitikrinę prevenciškai. Negydomos ar netinkamai gydomos LPI gali sukelti ilgalaikius ar nepranykstančius sveikatos pakitimus, tokius kaip PID (dubens uždegiminė liga), negimdyvinis nėštumas, priešlaikinis gimdymas, nevaisingumas, lėtinis dubens skausmas, cervicitas (gimdos kaklelio uždegimas) ar uretritas (šlaplės uždegimas). Todėl labai svarbu, kad LPI būtų diagnozuojamos ir gydomos laiku. Kai simptomai vis dėlto pasireiškia, jie gali būti tokie: išskyros iš šlapimo, lyties organų…
Sveikatos specialistai: vasara – tinkamiausias metas „sugrįžti“ pas gydytojus
Slopstant trečiajai koronaviruso bangai, šalies medikai ir pacientų organizacijos kviečia gyventojus skirti daugiau dėmesio sveikatos prevencijai – nerimaujama, kad pandemijos metu daugiau nei trečdaliu sumažėjus apsilankymų pas gydytojus skaičiui, po kelerių metų šalyje gali išaugti sergamumas lėtinėmis ligomis. Gyventojai ypač skatinami aktyviau naudotis penkiomis sveikatos prevencijos programomis, pagal kurias galima nemokamai pasitikrinti nuo širdies bei kraujagyslių ligų ir onkologinių susirgimų. „Pernai su didele nežinomybe susidūrė tiek gydytojai, tiek pacientai, tiek sveikatos priežiūros institucijos. Baimės buvo daug, tačiau išmokę gyventi naujosios realybės su koronavirusu sąlygomis turime pripažinti, kad padaryta ir klaidų – laikinas prevencijos programų sustabdymas pirmojo karantino metu ateityje gali turėti neigiamų pasekmių konkrečių žmonių sveikatos būklei“, – įspėja šeimos…
Mirtingumas dėl narkotikų perdozavimo susijęs su vyraujančiomis stigmomis
Praėjusiais metais Lietuvoje užregistruotos 47 mirtys, susijusios su narkotinių medžiagų vartojimų. Net pusė iš jų (26) buvo užfiksuotos Vilniaus mieste, rodo išankstiniai Higienos instituto duomenys. Nors per pastaruosius keletą metų tiek Lietuvoje, tiek sostinėje mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu, mažėja, tačiau specialistai tvirtina, jog tokių mirčių skaičius vis dar per aukštas. „Ši statistika skatina imtis dar aktyvesnių pagalbos vartojantiems asmenims priemonių: pakeisti gyvenimo būdą gali padėti ne tik medikai ir artimieji – suaugusiems gali būti naudingi ir susitikimai su panašias patirtis išgyvenusiais žmonėmis“, – teigia Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ psichologė Milda Okaitė. „Viena iš priežasčių, dėl kurių narkotines medžiagas vartojantys asmenys nesikreipia pagalbos, – visuomenėje…