Įsivaizduokite, kad sėdite kambaryje be langų, tačiau jaučiate, kaip veidą glosto saulės spinduliai. Tokią unikalią patirtį siūlo ES finansuojamas projektos „Coelux“, kurio metu siekiama atkurti fizinį ir optinį natūralios šviesos efektą uždarose patalpose. Tyrimų duomenimis, natūraliai per atmosferą sklindančios saulės šviesos imitacija teigiamai veikia uždarose patalpose ar požemyje dirbančių žmonių aktyvumą ir sveikatą.
Be europiečių ar kitų pasaulio šalių gyventojų gerovės pakėlimo, „Coelux“ technologija, kurioje derinamos energiją taupančios LED technologijos, sudėtinga optinė sistema ir nanomedžiagos, gali sukelti perversmą šiuolaikinėje apšvietimo pramonėje ir interjero dizaine.
„Su „Coelux“ technologija kaip po giedru dangumi galima jaustis bet kada ir bet kur“, – sako prof. Paolo Di Trapini, projekto koordinatorius ir Insubrijos universiteo (Italija) fizikas. Dėl jo noro atkurti natūralią dienos šviesą projektas „Coelux“ vystomas jau 10 metų.
„Kaip ir bandymas apibūdinti kvepalų kvapą ar tropikų saulės spalvą, taip ir bandymas apibūdinti „Coelux“ sukeliamą pakylėtą jausmą yra gana sudėtingas. Iš dalies taip yra todėl, kad ši technologija sukelia neaprėpiamos erdvės jausmą. Projekto metu surinkti tyrimų duomenys parodė, kad net ir klaustrofobijos kamuojami žmonės jaučiasi laimingi ir atsipalaidavę „Coelux“ skleidžiamoje šviesoje, nors tuo metu jie yra kelių kvadratinių metrų patalpoje be langų. Ir taip jie jaučiasi ne kelias minutes, o visą laiką toje patalpoje, kad ir kiek tai truktų“, – sakė Paolo Di Trapini.
Daugėja teigiamos šviesos įtakos sveikatai įrodymų
Jungtinės Tautos, siekdamos atkreipti pasaulio dėmesį į tai, kokios teigiamos įtakos šviesa turi mūsų sveikatai ir gerovei, 2015-uosius paskelbė tarptautiniais šviesos metais. Kai šilta dirbtinė dienos šviesa apšviečia ir išryškina interjero detales bei objektus, privačios ar viešosios erdvės tampa patrauklesnės ir mielesnės žmogaus akiai. Šviesos ir šešėlių žaidimas formuoja šias erdves, suteikia joms gylio, nulemia žmonių reakciją ir santykį su aplinka.
„Coelux“ šviesos išskaidymo technologija pravers tiems, kurie kenčia nuo natūralios dienos šviesos trūkumo. Technologija buvo sukurta visų pirma sveikatos apsaugos sistemai, tačiau gali būti pritaikyta mažmeninės prekybės vietose, viešbučiuose, muziejuose, oro uostuose, požeminiame transporte, grožio ar sporto centruose, kino teatruose, biuruose ir pramonės įstaigose. Šios technologijos privalumus turėtų itin gerai pajausti žmonės, dirbantys požeminėse patalpose ar itin ankštose patalpose, taip pat gyvenantys nepalankiose klimato sąlygose, kaip Kanadoje arba Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tikimasi, kad „Coelux“ technologija bus itin sėkmingai taikoma ekstremaliose klimato zonose, labiausiai nutolusiose nuo pusiaujo – už šiaurės poliarinio rato bei Antarktidoje, kur tamsusis metų periodas tęsiasi itin ilgai.
Dirbtinis saulės apšvietimas – trijų rūšių
„Coelux“ technologija susideda iš trijų pagrindinių elementų: pažangiausios LED technologijos, kuri atkuria saulės šviesos spektrą, sudėtingą optinę sistemą, kuri sukuria dangaus erdvės įspūdį ir nanomedžiagas, kurios imituoja viso šviesos spektro sklaidą atmosferoje. Šie elementai yra montuojami langus primenančioje sistemoje, kuri suteikia naujas vidaus interjero dizaino galimybes. Vartotojas gali rinktis iš trijų apšvietimo rūšių: Šiaurės Europos, Viduržemio jūros arba tropinio klimato zonos.
„Coelux“ projektui buvo suteiktas 2,5 mln. eurų (8,6 mln. litų) Europos Sąjungos finansavimas. Profesoriaus P. Di Tapini teigimu, ES finansvimas buvo būtinas tyrimams, produkto tobulinimui ir pristatymams.
„Be šio finansavimo nebūtume į projektą pritraukę kitų investuotojų. Visoms smulkioms ir vidutinėms įmonėms patariama kreiptis dėl ES finansavimo, nes tai atveria naujus galimybių horizontus“, – sakė prof. P. Di Tapini.
„Coelux“ technologija bus pristatyta rinkai 2014 m. pabaigoje. Ši technologija plačiam projekto partnerių ratui, kuris yra įsitraukęs į produkto gamybą, pristatymą ir diegimą, atvers duris į 58 mlrd. eurų (200 mlrd. litų) vertinamą apšvietimo verslo rinką. Tikimasi, kad inovatyvi technologija atsirieks nemažą šios rinkos dalį, padidins Europos konkurencingumą ir sukurs naujų darbo vietų, taip prisidėdama prie visų europiečių gerovės.
Europos tyrimų, inovacijų ir mokslo komisarės Máire Geoghegan-Quinn atstovas žiniasklaidai Michaelis Jenningsas teigė, kad nanotechnologijos šiuo metu daro perversmą daugelyje sričių, nuo energetikos, transporto, medicinos ir maisto pramonės iki sveikatos apsaugos. Pasak jo, „Coelux“ technologija yra puikus pavyzdys, kaip mokslas paprastą, tačiau sunkiai įgyvendinamą idėją atkartoti Saulės šviesą gali paversti realybe, kuri pakeis žmonių gyvenimus.
###
Apie „Coelux“
„Coelux“ yra tyrimų projektas, finansuojamas Europos Komisijos pagal Europos Sąjungos septintąją bendrąją mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programą (FP7). Europos Komisija įtraukė „Coelux“ tarp dvylikos inovatyvių technologijų, pademonstruotų Inovacijų konvencijoje šių metų kovą Briuselyje. „Coelux“ technologija susideda iš trijų pagrindinių elementų: pažangiausios LED technologijos, kuri atkuria Saulės šviesos spektrą, sudėtingą optinę sistemą, kuri sukuria dangaus erdvės įspūdį ir nanomedžiagas, kurios imituoja viso šviesos spektro sklaidą atmosferoje. Šie elementai yra montuojami langus primenančioje sistemoje, kuri suteikia naujas vidaus interjero dizaino galimybes. „Coelux“ projekte bendradarbiauja technologijos autoriai „Coelux“ (Italija), fotorealistinio vaizdavimo (rendering) programos autoriai „Maxwell Render“ (Ispanija), „Coelux“ sistemų montuotojai „Ekspobalta“ (Lietuva), taip pat tyrimų partneriai „Griffin Software Srl“ (Rumunija), „Eidgenössische Technishe Hochschule“ (Šveicarija), „Bartenbach GmbH“, „Aldrans“ (Austrija) ir „Comontext Scpa“ (Italija). Daugiau informacijos: www.coelux.eu
Apie Europos tyrimų ir inovacijų investicijas
Europos Sąjunga sausio 1 d. pradėjo naują, septynerius metus truksiančią investicijų į tyrimus ir inovacijas programą „Horizon 2020“. Iš viso beveik 80 mlrd. eurų (276 mlrd. litų) bus investuota į tyrimų ir inovacijų projektus, kurie sustiprins Europos šalių ekonominį konkurencingumą ir praplės žinių bazę. ES investicijos bus skiriamos sveikatos apsaugos, aplinkosaugos, transporto, maisto ir energetikos sritims. Partnerystės pagrindu sukurti farmacinių, kosmoso, automobilių ir elektronikos pramonės tyrimų projektai taip pat padeda privataus sektoriaus bendrovėms užsitikrinti stabilią ateitį ir sukurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas. „Horizon 2020“ programa skirs dar didesnį dėmesį tam, kad geros idėjos taptų rinkoje paklausiais produktais, procesais ir paslaugomis.
