Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, su darbo vizitu lankydamasis Suomijoje, susitiko su Suomijos Ministru Pirmininku Antti Rinne ir Parlamento Pirmininku Matti Vanhanenu.
Susitikime su Premjeru A. Rinne siekta išsakyti Lietuvos poziciją dėl Europos Sąjungos darbotvarkės, Bendrijos narėms aktyviai diskutuojant daugiametės finansinės perspektyvos klausimais ir išsiskiriant jų nuomonėms dėl finansavimo dydžio strateginėms politikos kryptims. Suomijai tęsiant pirmininkavimą ES, šalies vadovas pasinaudojo proga priminti Lietuvos poziciją dėl ES biudžeto dydžio ir paskirstymo. Lietuva išreiškė pasiryžimą skirti atitinkamą finansavimą į ES biudžetą, kad jame būtų pasiektas iki 1,11 proc. bendrų nacionalinių pajamų dydis, skirtas sanglaudos, žemės ūkio ir kitoms programoms finansuoti.
Prezidentas akcentavo, kad Lietuvai yra nepriimtinas šiuo metu siūlomas išmokų mažinimas sanglaudos ir žemės ūkio politikai. Paaiškinta, kad nepakankamas finansavimas gali lėtinti Lietuvai ir Baltijos šalims ypač svarbių infrastruktūros projektų – „Rail Balticos“, elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa – įgyvendinimą, taip pat jis mažins regiono ekonominį konkurencingumą, generuojamą pridedamąją vertę Bendrijai, Lietuvos tvarios plėtros perspektyvas. Šalies vadovas priminė, kad deramas šių prioritetinių sričių finansavimas būtinas, užtikrinant regionų plėtrą mūsų šalyje ir sukuriant vienodas konkurencines sąlygas ES šalių žemdirbiams. Prezidentas akcentavo, kad ES biudžetas turi būti sąžiningas ir subalansuotas.
Kalbėdamas apie vykstančias diskusijas dėl Mobilumo paketo, Prezidentas teigė, kad Lietuva nepritaria šiuo metu svarstomoms priemonėms, kurios sukurtų mažiau palankias sąlygas periferinių šalių vežėjams, prieštarautų aplinkos apsaugos reikalavimams ir bendrosios rinkos stiprinimui.
Skirta dėmesio ir klimato kaitos klausimams. Lietuva pasiryžusi iki 2050 m. pasiekti anglies dvideginio emisijų neutralumo tikslą, taip pat pažymėjo, kad ES perėjimas prie žaliosios ekonomikos turi vykti, naudojant tik tvarias, inovatyvias ir gamtai nekenksmingas technologijas.
Susitikime su Suomijos Parlamento Pirmininku M. Vanhanenu Lietuvos vadovas aptarė dvišalių santykių darbotvarkę. Pasidžiaugta rugsėjo mėnesį Eduskuntoje įsteigta tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupe, efektyviu bei rezultatyviu aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bendradarbiavimu.
Sutarta dar aktyviau bendradarbiauti inovacijų plėtros srityje, ES mokslinių tyrimų „Horizon“ programos kontekste, taip pat ieškoti galimybių spartinti infrastruktūros projektų „Rail Baltica“, dujų jungčių projektų įgyvendinimą. Skirta laiko ir regioninio saugumo temoms. Sutarta sutelkti jėgas ir daugiau dėmesio skirti hibridinių grėsmių prevencijai ir kibernetinio saugumo klausimams, stiprinti NATO partnerystę šiose srityse.
Pasidalyta mintimis apie santykius su Rusija, Baltarusija, Ukraina, aptarti Rytų partnerystės politikos prioritetai ir galimybės kartu įgyvendinti Vystomojo bendradarbiavimo projektus Rytų partnerystės šalyse.
Prezidento vizito Suomijoje metu apsilankyta Hietaniemio kapinėse, kur padėtas vainikas Antrojo pasaulinio, Žiemos, Tęstinio ir Laplandijos karų aukoms atminti. Šalies vadovas taip pat Helsinkyje susitiko su lietuvių bendruomene.
Pranešimą paskelbė: Dovilė Šalkuvienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
