Iki 2013 metų Lietuvos aukštajam mokslui bus skirta 764 mln. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų. Daugiau nei pusė jų – 460,5 mln. litų – bus skiriama studijų kokybei Lietuvoje gerinti. Likusi paramos dalis atiteks studijų tarptautiškumui, efektyvumui ir prieinamumui didinti.
„Būdami viena pirmaujančių valstybių Europoje pagal aukštąjį mokslą baigusių žmonių skaičių, turime ambiciją tapti pirmaujančia šalimi ir pagal studijų kokybę. Įveikti šį iššūkį padės ir Europos Sąjungos parama, kurios naudą ir tikimės pirmiausia pajusti augančios studijų kokybės bei didėjančio jų efektyvumo srityje”, – teigė Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Giedrius Viliūnas.
Siekiant gerinti šalies aukštųjų mokyklų studijų kokybę, ES lėšomis numatyta tobulinti studijų turinį – rengti naujas bei atnaujinti studijų programas, diegti inovatyvius studijų metodus, taip pat kelti dalykinę ir pedagoginę dėstytojų kompetenciją. Nemaža ES lėšų dalis – beveik 244 milijonų litų – bus skiriama atnaujinti universitetų bei kolegijų infrastruktūrą: auditorijas, laboratorijas, bazinę įrangą.
Ypač daug investicijų reikalauja fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sričių studijų kokybės gerinimas ir plėtra.
„Pavyzdžiui, vien baigiamajam genetiko, mikrobiologo ar biochemiko magistro moksliniam darbui parengti vienam studentui per metus vidutiniškai reikia reagentų, vienkartinių laboratorinių priemonių už maždaug 5000-10000 Lt, o doktorantui – bent du kartus daugiau. O kur dar laboratorinė įranga, specializuota tyrimų įranga. Be Europos Sąjungos paramos tokios studijų įrangos šiandien įsigyti nepajėgtume”, – sakė Vilniaus universiteto, Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros docentė Edita Sužiedelienė.
Paramos lėšos bus skirtos ir tam tikroms studijų programoms, susijusioms su tarptautiškumo skatinimu bei augančiu specialistų poreikiu rinkoje, įgyvendinti. Pavyzdžiui, Lietuvos ir ES valdymo institucijose nuolat auga vertėjų poreikis, tuo tarpu branduolinės energetikos specialistų rengimas svarbus dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir naujos atominės elektrinės statybos bei darbo atominėje elektrinėje.
G. Viliūno teigimu, aktualu ne tik gerinti studijų kokybę, bet ir pritraukti studentus bei išlaikyti juos šalies universitetuose. Šiuo tikslu bus siekiama išplėsti gabiausiems ir labai gerai besimokantiems studentams vardinių stipendijų skaičių, neriboti skatinamųjų stipendijų dydžių.
Numatyta, kad projektus paramai gauti galės teikti ir įvairios asociacijos, tiesiogiai bendradarbiaudamos su aukštosiomis mokyklomis. Tokiu būdu studentai bus skatinami atlikti praktikas verslo įmonėse, studijų metu susipažinti su darbdavių poreikiais, jų reikalavimais.
Kontaktinis (-iai) asmuo (-enys):
Donata Vaičiulienė
Ryšių su visuomene agentūra „Avenire”
