Pirmadienį, kovo 22 d., į pirmąjį posėdį renkasi savo srities profesionalus subūrusi geresnio reguliavimo patarėjų taryba, teiksianti pasiūlymus tam, kad verslo priežiūra taptų lankstesnė, o verslo patiriama našta – mažesnė.
„Ši sritis neblogai atrodo teoriškai, bet praktiškai verslas susiduria su daugybe problemų, nes reikalavimai – chaotiški, neprognozuojami ir dažnai besikeičiantys. Valstybė turi padėti verslui, o ne kliudyti. Darbo vietas kuriantis verslas turi būti konsultuojamas, o ne baudžiamas. Todėl mūsų tikslas – kad priežiūros institucijos teiktų ne tik kokybiškas paslaugas, bet ir užtikrintų aiškią, stabilią ir nuspėjamą verslui aplinką. Tai padaryti mums padės aukščiausio lygio profesionalai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Patariamojoje taryboje dirbs didelę institucinę patirtį ir ekspertinių žinių bagažą sukaupę specialistai: Ministro Pirmininko patarėjas atvirų duomenų, skaitmeninės transformacijos, viešųjų pirkimų klausimais Rimantas Žylius, verslo priežiūros konsultantas Giedrius Kadziauskas, konsultantas viešojo valdymo reformų klausimais Dovydas Vitkauskas, profesoriai Ramūnas Vilpišauskas ir Vitalis Nakrošis, advokatas Gintautas Bartkus, VU doktorantė Rasa Bortkevičiūtė. Tarybos veikloje dalyvaus ir ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė bei ministro patarėja Ieva Valeškaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija sieks, kad visos verslo priežiūros institucijos teiktų standartizuotas, kokybiškas paslaugas. Pavyzdžiui, verslo atstovai turėtų gauti konsultacijas trumpaisiais numeriais, atsakymus realiu laiku, o licencijos jiems būtų išduodamos vienoje vietoje. Taip pat priežiūros institucijos turėtų nusistatyti vertinimo kriterijus, kuriais matuotų, kokią naštą patiria ūkio subjektai dėl priežiūros veiklos.
Vienas pagrindinių geresnio reglamentavimo reformos principų – kurti geresnes sąlygas bendradarbiaujant su pačiu verslu. Kadangi viešojo sektoriaus darbuotojams dažnai nelengva suprasti, kaip realybėje veikia verslo principai, programos „Kurk Lietuvai“ komanda aktyviai bendraudama su verslininkais ir priežiūros institucijomis aiškinsis, kaip vienoks ar kitoks reguliavimas veikia praktikoje.
Artimiausiu metu su institucijomis bus pradėta derinti Prisitaikymo išlaidų vertinimo metodika. Ją patvirtinus, verslo patiriama reguliavimo našta taps skaidresnė ir lengviau išmatuojama. Šiuo metu tokia priemonė yra sukurta tik administracinei naštai nustatyti, tačiau to nepakanka – yra nemažai pavyzdžių, kaip teisės aktai, formaliai sumažinę administracinę naštą, iš tikrųjų sukūrė didžiules prisitaikymo išlaidas.
Taip pat ketinama parengti sektorinius reguliavimo naštos mažinimo planus, sudarytus atsižvelgiant į ekspertų pasiūlymus bei sukauptus įrodymus. Šie planai bus skelbiami viešai, o probleminiai aspektai bus nuodugniai išanalizuoti: siūlomi reguliacinę aplinką tobulinantys pakeitimai galės būti atmetami tik pateikus išsamų pagrindimą.
Be to, jau šiuo metu atliekama esamų verslo geresnio reglamentavimo priemonių veiksmingumo ir jų institucinės sistemos analizė, kad būtų aišku, ką ir kaip reikia taisyti pačioje teisės aktų ir institucijų sistemoje, siekiant užsibrėžtų reguliavimo ir biurokratinių procedūrų mažinimo tikslų. Taip pat bus atliekama licencijavimo sistemos peržiūra, atnaujinamos verslo priežiūros institucijų veiklos analizės priemonės, vykdomos mokymų programos ir kt.
Laisvesnės verslo priežiūros taisyklės, nuspėjama ir prognozuojama priežiūros institucijų veikla yra vienas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetų. Pagal Pasaulio ekonomikos forumo Konkurencingumo indekso reguliavimo naštos verslui vertinimo rodiklį Lietuva užima 85 vietą iš 141, o tai liudija, kad Lietuvos reguliavimo sistemai būtini pokyčiai.
Pranešimą paskelbė: Ligija Kliunkienė, LR ekonomikos ir inovacijų ministerija
