Studijos

Sparčiai auganti Lietuvos bioenergetikos pramonė inžinierių jau ieško ir kaimyninėse šalyse

Europoje vis daugiau projektų plėtojančios Lietuvos bioenergetikos įmonės pradeda susidurti su specialistų trūkumu – biokatilinių projektavimo ir statybos bendrovės inžinierių jau priverstos dairytis Ukrainoje bei Baltarusijoje. Pasak vienos didžiausių Lietuvoje biokuro energetikos kompanijos „Axis Technologies“ atstovų, šilumos energijos sritį išmanančių inžinierių poreikis šalyje nuolat auga, o aukštosios mokyklos nespėja parengti pakankamai specialistų.

Ima vis stipriau ryškėti pasekmės tendencijos, kai didesnioji dalis mokyklų abiturientų rinkdavosi studijuoti „minkštuosius“ mokslus.

Studentų mažiau nei darbo vietų

Šilumos energijos specialistų kalvė – Kauno technologijų universitetas. Šiuo metu šilumos energetikos inžinerijos magistratūros programą čia studijuoja 16 studentų. „Inžinierių trūkumą jaučia daugelio Lietuvos pramonės šakų atstovai. Mes, bioenergetikai, nesame išimtis – įmonės sparčiai auga, plečiasi, įgyvendina vis daugiau projektų užsienyje, tad darbo vietų inžinieriams šiandien yra daugiau nei specialistų“, – sako „Axis Technologies“ personalo vadovė Lina Valentukevičė.

Pasak „Axis Technologies“ atstovės, šiluminės energetikos inžinerija – labai perspektyvi, bet gana sudėtinga sritis. „Norint tapti geru šios srities inžinieriumi, reikia turėti ne tik polinkį į tiksliuosius mokslus, bet ir būti nusiteikus ilgoms studijoms. Net universitetą baigę specialistai į šiluminės energetikos įmones ateina dirbti visiškai „žali“. Jiems tenka dar 2-3 metus gilinti universitete įgytas žinias ir padedant mentoriams, mokytis pritaikyti jas praktikoje. Biokuro energetikos projektai reikalauja itin didelio kruopštumo, išmanymo ir atsakomybės. Ko gero, tai ir yra svarbiausios priežastys, kodėl jaunimas šiandien dažniau renkasi tas profesijas, kuriose tikisi pasiekti greitų rezultatų“, – pasakoja L.Valentukevičė.

KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas pažymi, jog universitete kasmet skirtingas inžinerijos studijų programas pasirenka per 100 jaunuolių. Šiluminės energetikos inžinerijos magistratūros studijas šiuo metu yra pasirinkę tęsti 16 studentų.

„Šiluminės energetikos magistro studijų programą gali rinktis bet kokioje inžinerijos srityje bakalauro studijas baigę absolventai. Dažniausiai šią sritį pasirenka jauni specialistai, jau dirbantys įmonėse, gerai žinantys, kokių įgūdžių jiems trūksta, taip pat išmanantys situaciją darbo rinkoje ir matantys savo karjeros perspektyvas. Tokie specialistai, jau dirbantys įmonėse ir tęsiantys magistro studijas turi puikias galimybes vykdyti mokslines studijas, tyrimus. Šiluminė energetika – labai perspektyvi sritis, ji nuolat auga visoje Europoje. Todėl mes turime keisti požiūrį ir pereiti prie vakarietiško specialistų rengimo modelio: rengti plataus profilio inžinerijos specialistus pirminėje studijų pakopoje, o magistro studijų programos galėtų būti labiau orientuotos į konkrečias, siauresnes specializacijas, tokias, kaip šiluminė energetikos inžinerija“, – sako A. Vilkauskas.

Specialistams siūlo gerus atlyginimus ir galimybę tobulėti

Biokuro energetika – perspektyvi sritis ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvoje 70 proc. centralizuotos šilumos pagaminama iš biokuro.

„Augant energetikos iš atsinaujinančių šaltinių populiarumui, auga ir mūsų įmonės vykdomų projektų skaičius ir darbų apimtis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos bei pasaulio šalyse. Į jaunąją biokuro energetikos specialistų kartą esame pasirengę investuoti tiek finansiškai, tiek perduodami savo sukauptas žinias. Jauniems specialistams, net ir neturintiems pakankamos kompetencijos, pradedantiems dirbti mūsų įmonėje siūlome gerokai didesnius nei vidurkis atlyginimus, lankstų darbo grafiką, sudarome sąlygas tęsti studijas ir dirbti iš namų“, – teigia L.Valentukevičė.

Pasak KTU dekano, universitetas norėtų dar glaudžiau bendradarbiauti su pramonės įmonėmis rengiant reikiamus specialistus, kad jos aktyviau skatintų jau esamus darbuotojus tęsti studijas magistrantūroje. Šiuo metu, pasak A.Vilkausko, jaunimas linksta rinktis profesijas, kur galima tikėtis greito rezultato: baigei studijas ir pradedi dirbti.

„Vyresniųjų klasių moksleiviai, jau dažnai būna apsisprendę dėl savo profesijos ir jei jie mokyklose nesirinko tiksliųjų mokslų pakraipos, savo ateities su tokiomis sritimis kaip inžinerija jie sieti jau nebegali. Todėl turime apie profesinį pasirengimą ir pasirinkimą kalbėtis jau su šeštokais- septintokais, kurie apie šiluminę energetiką neretai apskritai nėra nieko girdėję. Tiksliųjų mokslų universitetams – šis iššūkis nėra lengvas, nepaisant to, ieškosime būdų, diskutuosime su pramonės verslo įmonėmis, kaip galėtume pakeisti savo studijų programas, kad jos taptų patrauklesnės jaunimui,“ – sako dekanas.

Prognozė – darbuotojų importas

Pasak „Axis Technologies“ atstovės, Lietuvos rinkoje šiuo metu trūksta apie 20 šiluminės energetikos specialistų.

Šiandien, jei tik darbo rinkoje būtų šiluminės energetikos specialistų pasiūla, pasak „Axis Technologies“ atstovės, įmonė galėtų priimti į darbą 5-6 darbuotojus. Jų didžiausia Lietuvos biokuro energetikos bendrovė ieško nuolat. Tačiau nepaisant palankių darbo sąlygų, kurias įmonė gali pasiūlyti savo darbuotojams, trūkstamų inžinierių bendrovė pastaruoju metu jau dairosi kaimyninėje Baltarusijoje, Ukrainoje.

„Esame bendradarbiavę net su projektuotojais iš Indijos, tačiau jų darbo kokybės supratimas, darbo terminų laikymasis gerokai skiriasi nuo mūsų Europietiškų standartų. Tad pastaruoju metu ieškome galimybių, kaip galėtume pritraukti specialistų iš Ukrainos ir Baltarusijos, kur rengiami pakankamai aukštos kvalifikacijos inžinieriai“, – teigia L.Valentukevičė.

KTU dekano teigimu, universitetas taip pat svarsto apie tarptautinę šilumos energetikos krypties ,studijų programą kuri galėtų tapti patrauklesne ne tik Lietuvos jaunimui, bet ir studentams iš kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Lenkijos. Ši didelė rinka, kurioje lig šiol dominavo anglies pramonė ir ja grįsta šiluminė energetika, bioenergetikos sritį tik pradeda atrasti, o Lietuvos įmonės šioje šalyje ima statyti pirmąsias biokuro šilumines katilines.

Pranešimą paskelbė: Ieva Šimkūnaitė-Jansonienė, KPMS ir partneriai

Parašykite komentarą