Pradėjus tyrimą dėl galimo valstybės paramos lėšų pasisavinimo vienoje socialinėje įmonėje, žmones su negalia įdarbinančios įmonės skaidrumo būtinybės nekvestionuoja ir sako, kad ji būtina tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuje.
„Tokie pavyzdžiai, kai socialiniai įmonei pareiškiami įtarimai dėl galimo valstybės skirtų lėšų pasisavinimo rodo, kaip svarbu, kad į paviršių išplauktų blogieji pavyzdžiai. Ieškant bendrų skaidrumo vertinimo įrankių, didėja galimybės pasiekti kuo geresnių rezultatų bei sukurti socialiai atsakingą ir skaidrų socialinių įmonių sektorių“, – sako Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos (NSĮS) vadovas Gediminas Bartkus.
Griežtesnė kontrolė
G. Bartkaus teigimu, socialinės įmonės, gaudamos valstybės paramą neįgaliųjų įdarbinimui, sulaukia kur kas daugiau patikrinimų nei įprastos įmonės. Jos turi ypatingą statusą, todėl turi būti suinteresuotos veikti kuo skaidriau.
„Šiandien Lietuvoje socialinės įmonės kontroliuojamos pakankamai efektyviai ir išaiškintas galimai nusikalstamos veikos atvejis tai dar kartą patvirtina. Valstybė tokiai kontrolei yra sukūrusi ne vieną įrankį, kuriuo paremta atsiskaitymo ir valstybės paramos panaudojimo apskaitos sistema. Žinoma, tobulybei ir naujų efektyvių sprendimų paieškai ribų nėra, tačiau esame įsitikinę, jei palygintume socialinių įmonių ir įprasto verslo sektorių, pažeidimų socialinių įmonių veikloje rastume kur kas mažiau“, – teigia G. Bartkus.
Praėjusių metų pabaigoje Seime buvo pritarta prezidento Gitano Nausėdos siūlymui įvesti socialinių įmonių griežtesnę kontrolę. Pataisa numatė, kad atsakingos institucijos stebės ir vertins socialinių įmonių veiklos tikslingumą, efektyvumą, tiesioginę ir netiesioginę priimto įstatymo naudą. Tikimasi, kad tai sudarys geresnes sąlygas socialinėms įmonėms ir verslui įsivertinti veiklos kontekstą, verslo sąlygas, veiklos paskirtį ir tikslingumą.
Socialinėms įmonėms – tamsus periodas
Per 2019 metus neįsikūrė nė viena nauja socialinė įmonė. Užimtumo tarnybos duomenimis, per 2018-uosius socialinės įmonės statusas buvo suteiktas vos trims įmonėms, panaikintas – penkiolikai.
„Prie tokios situacijos vienareikšmiškai prisidėjo naujasis socialinių įmonių įstatymas, dėl kurio kai kurios įmonės turėjo peržvelgti savo veiklą ir sumažinti darbų apsukas, nustoti kurti darbo vietas, netgi atsisakyti statuso. Kitaip sakant, naujaisiais teisės aktais yra užprogramuota lėta socialinių įmonių sektoriaus mirtis“, – bendrą socialinių įmonių situaciją apžvelgia NSĮS vadovas.
Socialinių įmonių įstatymas sukėlė iššūkių
Kad būtų paskatintas neįgaliųjų integravimas į atvirą darbo rinką, o darbdaviai aktyviau įdarbintų žmones, negalinčius vienodomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje su kitais, yra pakeisti Socialinių įmonių ir Užimtumo įstatymai. Tačiau reglamentavimo pasikeitimai atnešė nemažai pasikeitimų visai darbo rinkai.
„Visų pirma, socialinėms įmonėms atsirado prievolė įdarbinti bent 10 proc. neįgaliųjų, turinčių sunkų neįgalumo lygį arba neįgaliuosius, kuriems nustatytas 25 proc. siekiantis darbingumo lygis. Tačiau čia kyla nemažai iššūkių, nes, pavyzdžiui, 2019 metų gruodžio mėnesį tokių asmenų, aktyviai ieškančių darbo, Vilniaus teritorinėje darbo biržoje buvo vos septyni. Todėl kai kurios įmonės yra priverstos mažinti darbų apimtis“, – sako G. Bartkus.
Nuo šiol socialinės įmonės kasmet privalės reinvestuoti 75 proc. įmonės grynojo pelno veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų negalią turinčių asmenų integracijos skatinimu ir socialinės atskirties mažinimu.
„Iki liepos 1 d. socialinės įmonės turės pateikti ataskaitą Užimtumo tarnybai apie pelno panaudojimą įmonės veiklos tikslams, kurie susiję su neįgaliųjų grįžimu į darbo rinką. O Užimtumo tarnyba turės įvertinti, ar valstybės subsidijos panaudojamos tikslingai ir skaidriai“, – sako G. Bartkus.
Pranešimą paskelbė: Gintarė Saulytė-Šulgat, UAB „Idea Prima”
