Verslas

Smulkių įmonių perspektyva: kaip vairuoti nesibaigiančių verslo iššūkių jūroje

Smulkaus verslo atstovai teigia, kad trijų verslo iššūkių kombinacija – karantinas, karas Ukrainoje ir krizės nuojautos – verslininkams neleidžia atsipalaiduoti. Laviravimas tarp darbuotojų, klientų ir partnerių poreikių atrodo tarsi bandymas išvairuoti laivą audringoje jūroje. Vis dėlto, verslininkai teigia, kad nuleisti rankų neketina – saugo ne tik pelną, bet ir įmonių reputaciją.

„Verslas yra tiesiogiai priklausomas nuo bendrų tendencijų. Kai yra pinigų, yra  perspektyvų prekyboje – visi stato naujus objektus, tad ir mūsų paslaugos tokiais laikotarpiais – paklausesnės. Per pastaruosius kelerius metus ne kartą susidūrėme su rinkos lėtėjimu – prekybos tinklai pristabdė plėtrą, o privačių objektų statytojai perskaičiuoja išlaidas. Visi ieško būdų kaip sutaupyti, o didžiausią kaštų karpymo poveikį jaučia mažesnės įmonės“, – sako elektrotechnikos, automatikos ir silpnų srovių projektavimo ir montavimo bedrovės „Elektrolinija“ vadovas Gytis Smolskas.

Anot verslininko, užsakymų mažėjimą lėmė pandemija, karas Ukrainoje ir baimė dėl ekonominės krizės. Karo pradžioje išaugusių medžiagų ir įrangos kainų kartais nebepadengė ir pardavimo marža. Juolab, kad verslininkai dalyvaujantys viešuosiuose konkursuose yra įsipareigoję įgyvendinti projektus, kurių biudžetai sudaryti dar pernai.

„Rimtas smūgis buvo karo pradžioje. Visi patyrė didelį šoką ir puolė kelti kainas. Nežinojo, iš kur gauti metalo – visi metalai, visos detalės smarkiai išbrango. Tačiau negalėjome sustoti vykdyti veiklos – ieškojome sprendimų, kaip išlaikyti darbuotojus ir tęsti darbus. Galiausiai pavyko užsitikrinti stabilesnes kainas, rasti tiekėjų, kurie persiorientavo ir Rusijos bei Baltarusijos rinkas pakeitė į kitas“,– teigia G. Smolskas.

Užšalusios apyvartinės lėšos

Rizikas „Elektrolinija“ mažino efektyviu finansų valdymu: daugiau atsargų nusipirkdavo „į priekį“. Tiesa, toks taupymo būdas užšaldo nemenką apyvartinių lėšų kiekį.

„Skambina tiekėjai, sako, nuo kito mėnesio metalai brangsta 20 procentų. Žinai, kad tų metalų tikrai prireiks po mėnesio ar dviejų. O taip pat žinai, kad klientas apmokės už darbus praėjus dviem mėnesiams. Galimybės praleisti negalima, bet naudojimasis ja reiškia, kad lėšos bus užšaldytos bent keturiems mėnesiams“, – pasakoja G. Smolskas.

Anot jo, jei verslas neturi apyvartinių lėšų atsargų, o kreditų linijos nesubalansuotos, rizika didėja ir pačiai bendrovei, ir jos partneriams.

„Šiandien pastebime, kad užsakovai linkę vėluoti su atsiskaitymais. Visiems trūksta apyvartinio kapitalo, tad praktiškai niekas laiku neapmoka sąskaitų. Įmonės šiuo metu dirba dėl išgyvenimo, o ne pelno, – teigia G. Smolskas. – Išaugus kainoms tenka dirbti net ir su nuostolingais objektais. Konkurencija rinkoje vis dar didelė, nes siekiama išlaikyti darbo vietas. Tačiau dirbama su labai mažomis maržomis“.

Įprastai „Elektrolinijos“ partneriai savo sąskaitas apmokėdavo per 30 dienų. Dabar gi neapmokėtos ir sąskaitos, kurios buvo išrašytos dar rugpjūčio mėnesį. „Dabar vėlavimų karuselė įsisuko – ir 45, ir 60 dienų. Laiku gauti suplanuotus pinigus praktiškai neįmanoma. Kiekvieną kartą reikia skambinti, priminti, prašyti. Užsakovai atsiprašinėja, kad pinigų neturi, klausia, ar galima išmokėti dalimis“, – kasdienybe dalinasi įmonės vadovas.

Nepaisant sunkumų laiku sulaukti atsiskaitymų iš užsakovų, „Elektrolinija“ jų įmonei pateiktas sąskaitas stengiasi apmokėti laiku.

„Mums labai svarbu būti ir patikimu verslo partneriu, kuris nutraukia vėluojančių atsiskaitymų grandinę, ir patikimu darbdaviu. Skolinamės ir atsakingai valdome savo pinigų srautus, kad galėtume laiku sumokėti atlyginimus ir išlaikytume gerus santykius su tiekėjais. Nes atkurti santykius ir susigrąžinti išėjusius darbuotojus yra daug sunkiau“, – sako G. Smolskas.

Veiksmų laisvę užsitikrina paskolomis

Ieškodama galimybių valdyti pinigų srautus ir tęsti veiklą, įmonė pastaruosius kelis metus gana dažnai beldė į kredito įstaigų duris.

„Praktiškai visos paskolos buvo reikalingos apyvartinėms lėšoms. Aktyviai naudojomės ir lengvatinėmis paskolomis. Kadangi bendrovė nedidelė, kreipdavomės į lankstesnius bankus ir kreditavimo įstaigas, tokius kaip „Finora Bank“. Mums tai yra ir reputacijos, ir socialinės atsakomybės, ir verslo tvarumo klausimas. Optimizuotis ir susiveržti diržus nėra labai sudėtinga, bet išsaugoti santykius su partneriais, klientais, darbuotojais svarbiau“, – pasakoja G. Smolskas.

Paskutinį kartą įmonė skolinosi ir plėtrai – pirko ekskavatorių, kuris leido dalį darbų, kurie anksčiau būdavo perleidžiami partneriams, pasidaryti patiems. „Pasinaudojome ne tik paskola, bet ir „Invegos“ palūkanų finansavimu, kas padeda įmonei sutaupyti“, – priduria G. Smolskas. 

Anot finansų ekspertų, apyvartinėms lėšoms paskolas naudoja didžioji įmonių dalis, tad „Elektrolinija“ – ne išimtis. 

„Poreikis apyvartinių lėšų finansavimui yra nuolat aktualus – ar ekonomikai augant, ar esant neįprastoms situacijoms. Ši finansavimo rūšies dalis sudaro apie 70 proc. viso mūsų paskolų portfelio. Tačiau šiuo metu pastebime, jog smulkus ir vidutinis verslas kiek mažiau skolinasi investicijoms. Ekonomiškai sudėtingesniais laikotarpiais mažesni rinkos dalyviai turi itin gerai įvertinti naujų projektų rizikas. Prioritetas turi būti teikiamas esamų verslų stabilumui išlaikyti“, – sako Aurelijus Šveikauskas, „Finora Bank“ vadovas Lietuvoje.

Palūkanų augimas ne kritinis, bet elgesį keičia

Visgi dėl augančios bazinės palūkanų normos smulkusis verslas skolinasi atsargiau.

„Esame maža įmonė, todėl dideliam tradiciniam bankui neturime pasiūlyti ką įkeisti, neturime laidavimo. Tenka skolintis brangiau, su fiksuotomis maždaug 6-7 procentų palūkanomis. Pridėjus EURIBOR gaunasi 9 procentai. Mes suvokiame, kad mūsų veiklos srityje nėra kosminių pelnų. Todėl skolintis už brangiai negalime, atsakingai vertiname kiekvieną prisiimtą įsipareigojimą“, – sako G. Smolskas.

„Padidėjusi bazinė palūkanų norma padidins skolinimosi kainą. Akivaizdu kad tai paveiks ekonomiką, mažins apetitą investicijoms ir atitinkamai skolinimąsi joms. Apyvartinio kapitalo finansavimo poreikis turėtų likti panašiame lygyje. Kol kas statistinių duomenų, kurie rodytų, kaip rinka reaguoja į šiuos pokyčius, dar nėra, bet nesunku nuspėti, kad antrojo pusmečio skolinimosi apimtys mažės. O išaugę skolos aptarnavimo kaštai gali neigiamai atsiliepti įmonių pelningumui“, – tvirtina A. Šveikauskas.

Banko vadovo teigimu, dabartinėje situacijoje, kai palūkanų normos auga ir pinigai nėra tokie pigūs, kaip visą pastarąjį dešimtmetį, atsakingas verslas turėtų vadovautis posakiu „devynis kartus matuok, dešimtą kirpk“. Šiandien verslo rizikas būtina vertinti atsakingai ir gana atsargiai, ypač imantis naujų verslo projektų. Mat naujos nepamatuotos iniciatyvos verslo laivą audringoje ekonominėje aplinkoje gali nukreipti tiesiai į uolas.

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą