Smulkieji ūkininkai turi galimybes pasinaudoti ES parama

Lietuvoje dar visai neseniai konkurencingi buvo laikomi tik stambūs ūkiai. Jiems per pastaruosius 18 metų teko daugiausia struktūrinių fondų, tokių kaip SAPARD, BPD paramos. Iš smukiųjų paramą gavo tik apie 1000 šeimų, o ūkių šalyje registruota kur kas daugiau – apie 90 tūkst. Tačiau, kaip teigė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius gruodžio 17 d. Žemės ūkio ministerijoje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje apie galimybes ūkininkauti ir realizuoti produkciją smulkiame ūkyje, mažas ūkis šalyje turi savo nišą ir lygiai taip pat gali būti konkurencingas bei nešantis pelną. „Ūkininkas, turėdamas 10-20 karvių, gali lygiai taip pat išgyventi ir konkuruoti kaip ir turintis 50-100 gyvulių, – teigė ministras Kazys Starkevičius. – Bet ar mes skatinome tokiu keliu eiti ūkininką? Neskatinome, juk pastaruoju metu orientavomės tik į stambų ūkį”. Pasak ministro, svarbu ūkininkams sudaryti atitinkamas sąlygas realizuoti savo ūkiuose išaugintą ir pagamintą produkciją – ar namuos, ar turgeliuose, kurie yra populiarūs visame pasaulyje. „Kokybišką produkciją galima pagaminti ir smulkiame ūkyje, aplenkiant didžiuosius prekybos tinklus, kuriuose realizuojama apie 90 proc. ūkininkų produkcijos. Europos Sąjungoje šis rodiklis mažesnis – apie 70 proc.”, – pabrėžė ministras bei atkreipė dėmesį, kad konkurencija su šiais tinklais, turinčiais monopolį, yra labai svarbi. Ministras atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės programoje numatyta parama smulkiųjų ūkininkų produkcijos realizavimui, o pastaruoju metu ruošiamas priemonių įgyvendinimo planas. Būtina skatinti smulkiuosius ūkininkus plėtoti savo veiklą, sudaryti palankias galimybes kurti nedidelius maisto produktų gamybos cechus ūkiuose, prekiauti savo gamybos produktais mažose parduotuvėlėse, steigti naujus turgelius, kuriuose būtų prekiaujama tik lietuviškais maisto produktais, įrengti tinkamas prekybos vietas dabar Lietuvoje gyvuojančiuose turguose, kurių yra per šimtą, tačiau juose vyrauja perpardavinėtojai įvežtomis importinėmis prekėmis,– tokią nuomonę išdėstė ministras K. Starkevičius. „Kaime turi būti gera gyventi, o gera bus tuomet, kai į kaimą žiūrėsime kaip į visumą, į gyvenimo būdą, į vietą, kur labai gera niša smulkiam bei vidutiniam verslui, gamybai, pardavimui, cechų atsiradimui prie ūkių, mažų parduotuvėlių įsikūrimui, turgelių atsiradimui, – teigė ministras. – Ilgą laiką kaime nematėme viduriniojo sluoksnio. Tad remdami smulkųjį verslą, mes skatinsime tikrų šeimos ūkių atsiradimą, tradicijų kūrimą”. Ūkininkai iš Prancūzijos seminaro dalyviams pristatė smulkių ūkininkų ir vartotojų solidarumo grupių modelį, asociacijos „Viva Sol” steigėjas Valdas Kavaliauskas, „Tatulos” programos direktorius Almantas Gutkauskas dalijosi savo patirtimi skatinant smulkųjį ūkininkavimą. Seminaro dalyviai akcentavo, kad vartotojas jau yra išugdytas, o didžiausią dėmesį reikia sutelkti tiesioginei gamintojo–vartotojo grandinei, aplenkiant perdirbėją, bei būtinų prekybai sąlygų sudarymui. Parama smulkiajam verslui Kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje (KPP) numatyta priemonių, pagal kurias paramos gali kreiptis ir smulkieji ūkininkai. KPP I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas” investicinės priemonės „Pusiau natūrinis ūkininkavimas” pagrindinė nuostata – remti smulkias žemės ūkio valdas, teikiant finansinę paramą ūkio subjektams, siekiantiems ekonominio gyvybingumo, didesnio našumo ir pajamų.