Teisingumo ministerija sulaukia vis daugiau prašymų tarpininkauti ginant Lietuvoje gyvenančių kreditorių interesus, kad užsienyje gyvenantys ir dirbantys asmenys tinkamai vykdytų Lietuvos teismų jiems nustatytus įpareigojimus.
Teisingumo ministerija primena, kad Lietuvos teismo sprendimas savaime neįgyja teisinės galios už mūsų valstybės ribų ir negali būti pradėtas tiesiogiai vykdyti kitos valstybės teritorijoje. Kad Lietuvos teismo sprendimas, kurį būtina vykdyti kitos valstybės teritorijoje (pvz. ten gyvena atsakovas ar yra jo turtas), būtų pradėtas vykdyti, būtina dar viena procedūra – to teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti konkrečioje valstybėje.
Atsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje teismo sprendimą būtina vykdyti, galimi keli Lietuvos teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti modeliai. Lietuvos teismo sprendimai gali būti pripažįstami ir vykdomi valstybėse, su kuriomis Lietuva yra sudariusi Teisinės pagalbos ir teisinių santykių sutartis. Lietuvos teismų sprendimai taip pat gali būti pripažįstami ir vykdomi užsienio valstybėse daugiašalių konvencijų pagrindu, numatyta atskira jų pripažinimo ir vykdymo tvarka Europos Sąjungos valstybėse.
Šiuo metu teisinės pagalbos ir teisinių santykių sutartis Lietuva yra sudariusi su Latvija, Estija, Moldova, Lenkija, Ukraina, Baltarusija, Rusija, Kazachstanu, Uzbekistanu, Azerbaidžanu, Kinija, Turkija ir Armėnija. Visose sutartyse su šiomis valstybėmis yra įtvirtinta bendra nuostata, jog šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, o pagal sutartį su Lenkija – ir sprendimus darbo bylose.
Asmuo, pageidaujantis pripažinti ir vykdyti Lietuvos teismo sprendimą privalo užpildyti laisvos formos prašymą kompetentingam užsienio valstybės teismui (pvz. „Moldovos kompetentingam teismui”), nurodant prašytojo rekvizitus ir tikslų adresą, Lietuvos teismo, priėmusio sprendimą, kurį prašoma pripažinti, pavadinimą, sprendimo datą bei pobūdį (pvz. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo), prašymo esmę, t.y., kad prašoma pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą konkrečios valstybės teritorijoje, skolininko rekvizitus bei tikslų adresą arba paskutinę žinomą gyvenamąją vietą ir/arba darbovietę, išieškotojo sąskaitos, į kurią galėtų būti pervedamos išieškotos sumos, numerį. Šiuo metu tik Rusija yra patvirtinusi šio prašymo formą, kurią galima gauti Lietuvos teismuose bei Teisingumo ministerijos tinklapyje (www.tm.lt). Šia prašymo forma galima naudotis ir pateikiant prašymus kitoms valstybėms.
Prie prašymo turi būti pridedami teismo sprendimo nuorašas bei pažymos apie sprendimo įsiteisėjimą, apie tai, kad atsakovas buvo informuotas apie teismo posėdį ir apie sprendimo ankstesnį vykdymą. Reikalingas pažymas išduoda sprendimą priėmęs teismas, o pažymas apie ankstesnį sprendimo vykdymą (jei jis apskritai buvo vykdytas Lietuvoje) – tą sprendimą vykdęs antstolis. Primename, kad prašymas ir visi minėti dokumentai turi būti išversti į valstybės, kurioje bus prašoma pripažinti Lietuvos teismo sprendimą, valstybinę kalbą. Nors kai kurios valstybės (pvz. Baltarusija, Ukraina, Moldova ir kt.) priima dokumentus ir rusų kalba. Visi dokumentai turi būti patvirtinti herbiniais antspaudais.
Prašymas pripažinti Lietuvos teismo sprendimą užsienio valstybėje ir kiti dokumentai persiunčiami Teisingumo ministerijai. Ji tarpininkauja juos persiųsdama konkrečios užsienio valstybės teisingumo ministerijai ir prašydama nukreipti nagrinėti kompetentingam teismui spręsti Lietuvos teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti klausimą.
Užsienio valstybės kompetentingas teismas, išnagrinėjęs tokį prašymą bei kitus dokumentus ir patikrinęs, ar nėra tarptautinėje sutartyje numatytų sprendimo nepripažinimo pagrindų, pagal savo valstybės teisę priima atitinkamą procesinį dokumentą, kurį siunčia prašymą pateikusiam asmeniui. Prašymą pateikęs asmuo jam nepalankų užsienio valstybės teismo sprendimą gali apskųsti. Tuo atveju, jei užsienio valstybės teismas priima sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos teismo sprendimą, tai yra teisinis pagrindas reikalauti Lietuvos teismo sprendimo priverstinio vykdymo toje užsienio valstybėje.
Lietuva taip pat yra ratifikavusi tarptautinę 1973 m. Hagos konvenciją dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis pripažinimo ir vykdymo, reglamentuojančią teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą užsienio valstybėse. Šios konvencijos nuostatos taikomos teismo arba administravimo institucijų priimtų sprendimų dėl išlaikymo pareigos, atsirandančių iš šeimos santykių, tėvystės, motinystės, santuokos ar svainystės, įskaitant išlaikymo pareigą nesantuokiniam vaikui, pripažinimui. Šalių, Konvencijos dalyvių sąrašą galite rasti Hagos Tarptautinės Privatinės Teisės Konferencijos internetiniame puslapyje http://hcch.e-vision.nl/index_en.php .
Pagrindiniai Lietuvos teismų sprendimų pripažinimo užsienio valstybėse principai pagal šią Konvenciją yra tokie pat, kaip ir pagal dvišales ir trišalę sutartis. Suinteresuotas asmuo turi pateikti prašymą bei kitus būtinus dokumentus: teismo sprendimo kopiją, dokumentą, patvirtinantį, kad kilmės valstybėje tam sprendimui nebetaikomos įprastinės peržiūrėjimo formos, ir, jei reikia, kad jis yra vykdytinas, t.y. kad prašomas pripažinti Lietuvos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, nebegali būti skundžiamas ir yra vykdytinas. Jei tas sprendimas buvo priimtas kitai šaliai (atsakovui) nedalyvaujant, būtina pateikti dokumento, reikalingo įrodyti, kad nedalyvaujančiai šaliai buvo tinkamai įteiktas pranešimas apie bylos iškėlimą, įskaitant pranešimą apie pareikšto ieškinio dalyką, originalą arba patvirtintą kopiją. Jei reikia, pateikiamas dokumentas, įrodantis, kad prašymą pateikiančiam asmeniui Lietuvoje buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba arba kad jis buvo atleistas nuo teismo išlaidų apmokėjimo. Taip pat pateikiami pirmiau paminėtų dokumentų patvirtinti vertimai, išskyrus atvejus, kai valstybės, į kurias kreipiamasi, institucija tokio vertimo nereikalauja. Pateikiamų dokumentų legalizavimo Konvencija nereikalauja.
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, įsigaliojo ES reglamentai, nustatantys teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti ES valstybėse tvarką. Tačiau šių reglamentų nustatyta teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarka taikoma tik tuo atveju, jei kreipiamasi dėl Lietuvos teismo sprendimo, priimto po 2004 m. gegužės 1 d., t.y. po ES reglamento įsigaliojimo Lietuvos Respublikos atžvilgiu datos, pripažinimo ir paskelbimo jį vykdytinu kurioje nors ES valstybėje narėje, išskyrus Daniją.
Prašymas dėl Lietuvos teismo sprendimo pripažinimo ES valstybėje paduodamas tiesiogiai kompetentingam tos valstybės teismui, kurio tikslų adresą galima rasti Europos teisminiame atlase civilinėse bylose http://europa.eu.int/comm/justice_home/judicialatlascivil/html/index_en.htm. Prie šio prašymo turi būti pridedamas teismo sprendimo nuorašas ir nustatytos formos pažymėjimas, kurį išduodą sprendimą pirmąja instancija priėmęs teismas. Visi pateikiami dokumentai turi būti išversti į tos šalies valstybinę kalbą.
