Įvairenybės

Skaitmeninių platformų darbuotojų ateitis

Rytoj tęsis diskusijos ir svarstymai Lietuvos Respublikos Trišalėje taryboje dėl Europos Parlamento ir Tarybos pateiktos direktyvos, pagal kurią norima gerinti darbo sąlygas skaitmeninėse platformose. Tiesa, konkrečių nutarimų ir pasiūlymų, kuriems pritartų visi LR Trišalės tarybos nariai, dar nėra.

Vis dėlto, bendrai neprieštaraujama, kad būtina tikslinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymo 4 straipsnio 2 dalies punktus. Pavyzdžiui, pagal 4.2 punkto a) dalį, jeigu skaitmeninė platforma nustato keleivio kelionės ar maisto pristatymo kainą, ši automatiškai pradedama laikyti kaip darbo santykius atitinkanti platforma. Šiuo metu, pasiūlyme galioja nuostata, kad skaitmeninė darbo platforma laikoma darbo santykiais, jei ši atitinka 2  iš 5 kriterijų. Tai galiotų dvejoms pagrindinėms Lietuvoje veikiančioms skaitmeninėms darbo platformoms.

Kiti LR Trišalės tarybos nariai mano, kad reikia naudotis jau esama ES Teisingumo Teismo praktika ir laikytis pozicijos, kad turi būti išsaugotos kurjerių-partnerių ir pavežėjų galimybės dirbti visiškai laisvu laiku bet kuriose platformose. Pagal teismo praktiką nustatyta, kokie požymiai yra būdingi paslaugų teikėjui, dirbančiam skaitmeninėje darbo platformoje. Paslaugų teikėjas – kurjeris-partneris ar pavežėjas – pats sprendžia, kada ir kiek laiko jam dirbti, kokiose kitose platformose jis nori teikti paslaugas. Taip pat jis gali atsisakyti suteikti paslaugą ar pasinaudoti teise teikti paslaugas ne pačiam.

Taipogi, LR Trišalės tarybos nariai siūlo atsisakyti 4.2 straipsnio dalies kriterijaus, kuriame į darbo santykių kriterijus įtraukta galimybė įvertinti, tikrinti ir stebėti darbuotojo darbą. Pasak LR Trišalės tarybos narių, tai yra nesusiję su darbo kontrole, o tiesiog siejama su atliekamos paslaugos kokybės priežiūra. Tačiau, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ sutinka, kad visi skaitmeninių darbo platformų paslaugų teikėjai – kurjeriai-partneriai, pavežėjai – turėtų gauti išsamią informaciją, ataskaitas apie jų darbo kokybę, teigiamus ir neigiamus atsiliepimus, reitingą.

Kad ir kaip bebūtų, diskusijose populiarėja siūlymas, pagal kurį išsispręstų dauguma šių problemų. Siūloma, kad būtų įgyvendintas hibridinis (dualistinis) darbo modelis, kai pats darbuotojas pasirenka, kaip dirbti – pagal darbo sutartį ar savarankiškai. Taip padarius, norintys dirbti pagal nustatytą darbo grafiką ir gauti kitas socialinės garantijas, galėtų dirbti su darbo sutartimi. Tuo tarpu tie, kurie norės išsaugoti darbo lankstumą – dirbti tada, kada nori ir kiek nori, dirbti per kelias platformas – galės veikti kaip savarankiškai dirbantys asmenys. Pastebėta, kad toks modelis kai kur jau veikia, todėl toks pasiūlymas yra kompromisas visoms iškilusioms problemoms šioje Direktyvoje.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ laikosi pozicijos, kad kurjeriams-partneriams ir pavežėjams, dirbantiems skaitmeninėse darbo platformose, būtų užtikrintos dabartinės teisės dirbti laisvu laiku ir darbo lankstumą per kelias skaitmenines darbo platformas. Tuo pačiu, LPS „Sandrauga“ mano, kad kurjerių-partnerių ir pavežėjų darbas turi būti saugus ir kad jie gautų daugiau socialinių garantijų. Siauri ir vienpusiški atskirų atstovų iš asociacijų vertinimai akivaizdžiai prasilenkia su nacionaliniais ir konstituciniais interesais. Lietuva – socialiai atsakinga valstybė, ir ji negali leisti liberastinių pasekmių susirgus, atsitikus nelaimei darbo metu ar pasibaigus darbingumui. LPS „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis mano, kad įstatymų leidėjas, Lietuvos europarlamentarai ir atsakingos institucijos jau dabar kai kurias naudingas nuostatas gali palaipsniui perkelti į nacionalinę teisę. Todėl visa iniciatyva – tiek profsąjungų, tiek kurjerių, tiek darbdavių – turi būti nukreipta į įstatymų leidėją jau dabar, nelaukiant galimai drastiškų europinių sprendimų.

Pranešimą paskelbė: Kęstutis Juknis, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“

Parašykite komentarą