Įvairenybės

Šiuolaikinis požiūris ir technologijos agrosektoriuje – tolygaus maisto tiekimo užtikrinimui

Augant populiacijai ir maisto poreikiui, kalbant apie galimą pasaulinę maisto krizę, agrosektorius ieško būdų, kaip technologijos ir inovatyvios idėjos gali padėti sumažinti galimas grėsmes. Šiuolaikinis požiūris į augalininkystę, naujos veislės, racionalus resursų naudojimas – galimi augančios įtampos sprendimai. Apie juos plačiau – „Agrokoncerno“ sėklų produktų grupės vadovas Modestas Žemaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius dr. Antanas Maziliauskas.

Racionaliam veislių pasirinkimui – tikslūs tyrimai

Agrosektoriuje užauginamų produktų sistemos laukia pokyčiai. Jau dabar ieškoma būdų, kaip užauginti saugius augalus, sukurti vis atsparesnes augalų veisles ir pereiti prie naujų augalų rūšių, tinkamų maistui. Pirmas žingsnis –itin aukštus lūkesčius pateisinančių augalų rūšių ir veislių pasirinkimas. „Agrokoncerno“ sėklų produktų grupės vadovas M. Žemaitis pastebi, kad juntamas susidomėjimas augalų veislių tinkamumo mūsų klimatui tyrimais, leidžiančiais atrinkti atspariausias ir derlingiausias veisles.

„Agroinovacijų tyrimų centre tiriame įvairias veisles – auginame ir tiriame jų žiemkentiškumo, vegetacijos laiko, atsparumo ligoms ir išgulimui bei kokybinius, kiekybinius parametrus ir pagal tai atsirenkame tinkamiausias. Tik po šių tyrimų einame į ūkius ir ten naudojame sėklą didesniuose plotuose, auginame veisles, derlių vežame į elevatorių ir vėl tiriame ar žaliava atitinka mūsų keliamus reikalavimus – baltymingumo, glitimo kiekio, saiko svorio ir kitus kokybinius parametrus – kurie yra svarbūs ne tik žemdirbiui, bet ir supirkėjui“, – apie atliekamus tyrimus ir jų svarbą kalba M. Žemaitis.

„Agrokoncerno“ sėklų produktų grupės vadovas pastebi, kad tyrimų centre atliekami išsamūs veislių tyrimai, nustatomos stipriosios bei silpnosios veislių vietos ir pagal gautus duomenis kiekvienai veislei parenkamos auginimo technologijos. Parinkti technologiniai sprendimai leidžia pateikti patikimas rekomendacijas, inicijuoti, kurti ir pritaikyti modelius, užtikrinančius tvarų ir Žaliojo kurso tikslų siekiantį ūkininkavimą.

Naujos veislės – efektyviam maisto tiekimo užtikrinimui

Anot M. Žemaičio, turint ribotus žemės resursus ir juos siekiant išnaudoti kuo racionaliau, verta kritiškai įvertinti įprastai Lietuvos laukuose auginamas kultūras, vertinti ne tik galimą finansinę naudą, bet ir siekti kuo efektyviau panaudoti dirbamą žemę tolygiam ir efektyviam maisto tiekimo užtikrinimui.

„Mes pirmieji pradėjome auginti vasarinius rapsus baltymų perdirbimui. Iki šiol apie 80 proc. žieminių rapsų derliaus buvo naudojama biodyzelino gamybai, naudingieji dirvožemio plotai buvo išnaudojami kuro gamybai, o tai nėra efektyvu. Daug efektyviau, jeigu didžioji derliaus dalis perdirbama į tiesiogiai maistui tinkamus produktus. Vasariniai rapsai perdirbami į baltymus, kurie naudojami baltyminiuose batonėliuose, kūdikių maiste, papildant kitus produktus baltymu“, – apie vieną galimų būdų, kaip racionaliai išnaudoti dirbamos žemės plotus ir patenkinti augantį maisto poreikį kalba M. Žemaitis.

Hidroponika – tvari technologija maisto auginimui be dirvožemio

Pasaulyje vis labiau populiarėja ir praktikoje naudojama hidroponikos technologija, kai augalai auginami mineralinėmis medžiagomis praturtintame vandenyje, nenaudojant dirvožemio, tausojant vandens resursus, dažnai – išvengiant su logistika susijusių išteklių naudojimo. VDU Žemės ūkio akademijos profesorius dr. A. Maziliauskas atkreipia dėmesį, kad hidroponika suteikia galimybę užtikrinti tolygų tvariai užauginto maisto tiekimą.

„Hidroponinio auginimo populiarėjimą skatina supratimas apie tvarumą, siekį daryti kuo mažesnę žalą gamtai, trumpinti maisto tiekimo grandinę. Hidroponinės technologijos pagalba, nenaudojant žemės ir turint labai ribotus išteklius, galima užauginti sveiką, maistingą, pilnavertį produktą. Didžiausi šios technologijos privalumai – taupomi resursai, nelieka sezoniškumo, klimato ekstremumų keliamų rizikų, produkto augimas ir  jo kokybė pilnai kontroliuojami technologijų pagalba“, – apie hidroponinio auginimo išskirtinumą pasakoja profesorius A. Maziliauskas.

Šiuolaikinės technologijos kokybiškų pašarų gamybai

Hidroponikos technologija gali būti pasitelkiama ir pašarų auginimui. Apskaičiuota, kad 100 kvadratinių metrų patalpose, įrengus vertikalią želmenų auginimo technologiją, per parą galima užauginti iki tonos pašarų. VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai yra įgyvendinę hidroponikos technologijų projektų Lietuvos ūkiuose ir užsienyje bei parengę praktines rekomendacijas, kaip šias technologijas taikyti gyvulininkystės ūkiuose siekiant padidinti melžiamų karvių produktyvumą ir pagerinti galvijų mėsos kokybę.

Šią technologiją VDU ŽŪA mokslininkai įdiegė net Afrikoje, kur 2018–2020 m. iš Lietuvos pristatyta ir Malio ūkyje įrengta vertikali hidroponikos technologija pašarų auginimui. Taikant šią Malio sąlygoms pritaikytą technologiją, specialioje patalpoje palaikant atitinkamą mikroklimatą, naudojant hidroponikos būdą, daiginant grūdus per septynias dienas užauginamas šviežias pašaras – daigintų grūdų želmenys, kurie gali būti maišomi su kitais pašarais, sudarant racionus gyvuliams ir paukščiams šerti.

Pranešimą paskelbė: Ieva Šernienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

Parašykite komentarą