Įvairenybės

Siuntų pakuočių tarša sparčiai auga: kokių permainų turi imtis e. komercijos verslai?

Pandemijai žaibiškai išauginus e. komercijos svarbą visame pasaulyje, apsipirkimo internetu pasekmes vis labiau ima jausti ir mūsų aplinka. Pavyzdžiui, vien e. prekybos gigantas „Amazon“ praėjusiais metais pristatė dukart daugiau siuntų nei 2019 m. – 4,2 mlrd., kurių įpakavimui vis dar naudojama daugybė perteklinio plastiko ir popieriaus. Ką gali padaryti e. komercijos sektoriuje veikiantys verslai, kad jie funkcionuotų tvariau?

Atliekos nuo pakuočių sudaro apie 30 proc. visų Jungtinių Amerikos Valstijų metinių atliekų, rodo JAV aplinkos apsaugos agentūros duomenys.

Ypatingą susirūpinimą kelia plastikinės pakuotės, kurios sudaro daugiau kaip 40 proc. viso pasaulyje sunaudojamo plastiko, atskleidžia Tarptautinės aplinkos teisės centro statistika.

Kadangi tai yra universaliai panaudojama ir itin pigi medžiaga, ji dažnai naudojama ir tiekimo grandinėje, pavyzdžiui, plastikinės burbulinės plėvelės (angl. bubble wrap), pasitelkiamos apsaugoti prekes nuo dužimo. Taip pat tai gali būti ir daugybė iš šios medžiagos gaminamų maišelių ar plastikinis dėžių užpildas.

Tiesa, iš kasmet susidarančių maždaug 35 mln. tonų plastiko atliekų, perdirbama yra vos 9 proc., dar 12 proc. sudeginama, o likusi dalis išverčiama į sąvartynus arba tiesiai į jūrą.

Kadangi plastiko irimo laikotarpis siekia net kelis šimtus metų, jis jau dabar kuria tokius reiškinius kaip Ramiajame vandenyne plaukiojanti šiukšlių sala – beveik 25 kartus už Lietuvą plotu didesnis šiukšlių ruožas.

Pokyčių tikisi pirkėjai, juos inicijuoja valstybės

Tvarių e. komercijos verslo permainų jau ima reikalauti ir vartotojai – 2021 m. „Trivium Packaging“ ir „Boston Consulting Group“ atlikta apklausa parodė, kad apie 70 proc. jos dalyvių būtų pasirengę mokėti daugiau už produktą, kuris būtų įpakuotas tvariu būdu.

Panašios tendencijos vyrauja ir Lietuvoje – 2019 m. „DPDgroup“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad beveik 70 proc. internetu perkančių lietuvių mano, jog verslas turėtų būti draugiškas aplinkai. Be to, 2 iš 5 šalies gyventojų būvo pasiryžę už prekę mokėti daugiau, jei ne tik ji, bet ir jos pristatymas mažiau terš aplinką. Tiesa, pokyčių jau yra siekiama valstybiniu lygmeniu. 2020 m. 14 Europos valstybių, tarp kurių yra ir Lietuva, pasirašė savanorišką Europos plastiko paktą, siekiantį išspręsti vienkartinio plastiko pakuočių ir gaminių vartojimo keliamas problemas.

Valstybės pasiryžo skatinti plastiko naudojimo mažinimą, produktų iš jo pakartotinį naudojimą ar perdirbimą. Tai reiškia, kad tvarių pakuočių poreikį ateityje skatins ne tik pirkėjų lūkesčiai, bet ir politiniai sprendimai, kurių ignoravimas gali grėsti įvairiomis nuobaudomis.

Permainų turėtų imtis ir e. prekybos verslai

Anot Gabrieliaus Bilevičiaus, „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovo Baltijoms šalims, tvarių permainų pakuočių srityje e. komercijos sektoriuje veikiančios įmonės gali imtis pasinaudodamos keliais svarbiais patarimais.

„Žinoma, pirmiausiai reikėtų atsisakyti plastiko visur, kur įmanoma. Pavyzdžiui, siuntas rekomenduojama pakuoti į popierines ar kartonines pakuotes, kadangi tai yra lengviausiai perdirbama medžiaga – „Eurostat“ duomenimis, Europoje yra perdirbama 84 proc. visų popieriaus pakuočių. Plastikinių pakuočių yra perdirbama dvigubai mažiau“, – sako G. Bilevičius.

Jis pratęsia, kad vietoje plastikinių, nuo dūžių apsaugančių užpildų, taip pat galima naudoti popierių. Be to, tradicines pakavimo granules iš putplasčio galima pakeisti ir biologiškai suyrančiu krakmolu, atliekančiu tą pačią funkciją.

Tačiau „DPD Lietuva“ atstovas priduria, kad vien pakeisti plastiką popieriumi ar kitomis medžiagomis nepakanka – reikėtų permąstyti ir vidinius verslo procesus, nes tai taip pat gali prisidėti prie tapimo draugiškesniu aplinkai.

„Pavyzdžiui, daugelis žmonių yra susidūrę su situacija, kai užsisakius mažą prekę, ji atkeliauja milžiniškoje dėžėje. Tokiu būdu didinamas atliekų kiekis bei siuntimo išlaidos, tad pakuoti reikėtų į kuo mažesnes dėžes. Be to, kadangi e. prekybos užsakymai ir taip vyksta internetu, skaitmeniniame amžiuje galima apsieiti ir be daugybės popierinių dokumentų – sąskaitų faktūrų, pristatymo įrodymo, užsakymo informacijos ir kt. Visa tai galima gavėjui persiųsti el. paštu“, – teigia „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.

Tvaresnę e. prekybą lemia ir siuntos pristatymas

Tačiau G. Bilevičius pažymi, kad tvarus prekių įpakavimas eina koja kojon ir su kita neatsiejama e. komercijos dalimi – siuntų pristatymu. Jo teigimu, bendradarbiavimas su tvariai veikiančiais partneriais taip pat prisideda prie mažesnio e. prekybos verslų pėdsako planetoje.

„Transporto sektorius yra vienas iš labiausiai aplinką šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD) teršiančių segmentų – jis atsakingas už maždaug ketvirtadalį visos ŠESD emisijos. Todėl aplinkai draugiškų siuntų pristatymo partnerių pasirinkimas gali tapti ne tik konkurenciniu pranašumu, bet ir dar vienu būdu prisidėti prie tvarių pokyčių Lietuvoje ir visame pasaulyje“, – sako pašnekovas.

Jo teigimu, tokias permainas inicijuoti stengiasi „DPD Lietuva“, suprantanti savo paliekamą ŠESD pėdsaką ir nuolat besistengianti jį mažinti konkrečiomis priemonėmis.

„Pavyzdžiui, visai neseniai į Vilniaus gatves išriedėjo 60 elektromobilių – tai lems, kad į aplinką kasmet dėl mūsų veiklos pateks 270 tonų mažiau CO2. Be to, nuolat plečiame savo paštomatų tinklą – jis jau yra išaugęs iki 305, o tokiu būdu kasmet sutaupome apie 900 tonų CO2. Taip pat jau daugiau nei dvejus su puse metų į Naujamiestyje esantį siuntų rūšiavimo mikro centrą atkeliauja siuntos, kurios Senamiestyje ir sostinės centre pristatomos pėsčiomis, elektriniais paspirtukais ar triračiais“, – teigia G. Bilevičius.

Apie „DPD Lietuva“:

UAB „DPD Lietuva“ yra tarptautinės siuntų pristatymo grupės „DPDgroup“ dalis. Įmonė yra siuntų pristatymo / kurjerių verslo Lietuvoje lyderė. „DPD Lietuva“ paslaugos – siuntų pristatymas į visos Europos mastu ir nuolat plečiamas DPD paštomatų tinklas. „DPD Lietuva“ šiuo metu dirba per 850 darbuotojų.

Pranešimą paskelbė: Rita Rauluševičiūtė, UAB „Gravitas Partners“

Parašykite komentarą