Šiaulių miesto meras Artūras Visockas raštu kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją ir Šiaulių krašto bičiulių grupę Seime, atkreipdamas dėmesį, kad realybėje neveiks kai kurios Klimato kaitos programos priemonės. Savivaldybės ir kiti verslo subjektai artimiausiu metu galės pretenduoti į subsidijas plėtoti alternatyvų kurą naudojančių transporto priemonių parkus, kurti jiems prižiūrėti būtiną infrastruktūrą. Deja, gauti didesnę paramą elektra, biometanu, suslėgtomis gamtinėmis dujomis, suskystintomis gamtinėmis dujomis varomoms transporto priemonėms sutrukdys Aplinkos ministerijos nustatytas aplinkosauginio efektyvumo kriterijus – norint jį pasiekti, įsigytos aplinkai draugiškos transporto priemonės turi važiuoti beveik nesustodamos ir negesdamos.
Šiaulių miesto mero Artūro Visocko raštą gavusi Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė patvirtino, kad asociacija, išnagrinėjusi pateiktus argumentus, parengė kreipimąsi aplinkos ministrui. Klimato kaitos programos nuostatos švaresniam viešajam transportui gali likti neįgyvendintos, jei nebus papildytos subsidijų teikimo sąlygos. Užsibrėžta mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių išteklių energijos dalis transporto sektoriuje sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų. Taigi, skatinama naudoti degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kitus alternatyviuosius degalus, palaipsniui didinant transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovę ir mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro.
„Pagal Klimato kaitos programą savivaldybės ir kiti verslo subjektai artimiausiu metu galės pretenduoti net į 40–60 proc. subsidijas alternatyvųjį kurą naudojančių transporto priemonių parkams plėtoti, jų priežiūrai būtinai infrastruktūrai kurti. Tai būtų reikšmingas katalizuojantis veiksnys, kuris išjudintų ir smarkiai pakeistų esamą situaciją bei pačią alternatyviojo transporto rinką, nes per artimiausius trejus metus subsidijoms yra numatyta skirti iki 65 mln. eurų.
Dabartiniame Aplinkos ministerijos parengtame modelyje yra numatytos ir subsidijos lubos vienam sutaupytam į aplinką išmetamo CO2 kilogramui. Numatytas maksimalus vienam pareiškėjui skiriamos subsidijos dydį ribojantis aplinkosauginio efektyvumo kriterijus: finansavimo dydis negali būti didesnis kaip 0,15 Eur vienam projektu sumažinamam kilogramui CO2 ekvivalento. Šis kriterijus maksimalią subsidiją padaro praktiškai nepasiekiamą.
Remiantis Alternatyviojo kuro ir infrastruktūros asociacijos (ADIA) skaičiavimais, pretenduoti į maksimalią paramą būtų įmanoma tik tuo atveju, jei įsigytos transporto priemonės važiuotų beveik nesustodamos ir negesdamos. Tam, kad subsidija atsipirktų, reikėtų pasiekti kelis kartus didesnę ridą, nei tai yra įmanoma normaliomis eksploatavimo sąlygomis. Remiantis dabartiniu modeliu, savivaldybės gali pretenduoti ne į 40–60 proc., o tik į 10–15 proc. subsidiją. Tai reiškia, kad kurti aplinkai draugiškus transporto parkus savivaldybėms nebus jokios reikšmingos paskatos“, – teigiama Šiaulių mero Artūro Visocko rašte.
Aplinkos ministerijai siūloma, kad pareiškėjui skiriamos subsidijos dydį ribojantis aplinkosauginio efektyvumo kriterijus nebūtų taikomas atnaujinant miesto ir priemiestinio viešojo transporto priemonių parkus, kuriant ar plėtojant viešojo transporto infrastruktūrą.
Pridedamas LSA raštas
Pranešimą paskelbė: Vitalis Lebedis, Šiaulių miesto savivaldybė
