Šiandien aiškėjant stojimų į aukštąsias mokyklas rezultatams vėl matome tą pačią tendenciją – dauguma abiturientų nepaisydami įvairių rekomendacijų renkasi „prestižines“ profesijas arba studijas, kuriose bus lengva mokytis. Dėl tokios situacijos kasmet svarstome – kaip būtų galima tobulinti mūsų profesinio orientavimo sistemą, kad ši tarnautų ir būsimiems specialistams, ir šalies verslui, sukurdama pakankamą kiekį reikiamų sričių profesionalų.
Geriausias profesinis orientavimas – NVO ir dalyje verslo sektoriaus
„Dažnai profesinis orientavimas Lietuvoje suvokiamas kaip tam tikros taikomos metodikos, teorijos, testai. Moksleivis atlieka apibendrintą savybių testą ir šio rezultatuose būna rekomenduojama specialybė. Kruopštesniems jaunuoliams siūloma būti buhalteriais, komunikabiliems – pardavėjais, mėgstantiems konstruoti – inžinieriais. Neretai tokio testo veiksmingumą galima palyginti su horoskopais ar socialiniuose tinkluose plintančiais testais įvairiomis temomis (Koks tu medis? Kokia tu daina ir pan.?), dalis informacijos žmogui tinka, dalis netinka, ir jis pats turi nuspręsti, tikėti tuo ar ne.
Mano nuomone, didžiausią naudą profesiniam orientavimui suteikia praktiniai susitikimai su verslo atstovais, organizuojami įvairių nevyriausybinių organizacijų (NVO). Labai daug priklauso nuo mokyklų mokytojų, mokinių savivaldų ir regionuose esančių organizacijų, kurios veikia pagal konkrečius tam tikro regiono poreikius.
Pavyzdžiui, Panevėžyje yra didelis poreikis inžinierių, galinčių dirbti gamybos sektoriuje. Taip pat šiame mieste yra vienos stipriausių universitetinių robotikos ir automatikos programų Lietuvoje. Tad miesto sėkmei itin reikalinga stipri profesinė orientacija, kuri moksleiviams suteiktų informacijos būtent apie šios srities karjerą ir galimybes mieste“, – sako Rūta Jančytė, personalo atrankų agentūros „Grafton Recruitment Lietuva“ atrankų konsultantė.
Būtina laužyti stereotipus ir praktiškai supažindinti su profesijomis
„Profesinio orientavimo varikliai yra visos iniciatyvos, kurios padeda jaunuoliui suvokti, ką iš tiesų veikia tam tikros srities specialistai. Manau, viena pagrindinių iniciatyvų, kuri siekia būtent tokio tikslo, yra organizacijos VšĮ „SOS projektai“ projektas „Kam to reikia“. Ten verslo atstovai bendrauja su jaunimu ir pasakoja apie tai, ką jie veikia kasdieninėje veikloje. Tai būdas sulaužyti daugybę stereotipų apie tai, kad, pavyzdžiui, marketingo srityje dirba vien tik „kūrybininkai“, kad mokantys užsienio kalbas dirba tik vertėjais, kad IT specialistai yra nesocialūs moksliukai ir pan.“, – sako R. Jančytė.
Pasak R. Jančytės, naudingos ir įvairios mentorystės programos bei projektai, kur jaunimas skatinamas pats išsiaiškinti apie skirtingas profesijas praktiškai. Tokia veikla užsiima organizacija „Kitas variantas“. Dar vienas įdomus pavyzdys yra organizacijos „JCI Sostinė“ projektas „Matyk svajonę“, kuris padeda atrasti profesinį kelią silpnaregiams ir neregiams, mat paprastai manoma, kad tokie žmonės gali dirbti tik masažuotojais.
„Esu buvusi mentore šiame projekte ir mačiau, kaip kinta jauno žmogaus požiūris į dominančią profesiją po to, kai jis pats pasirenka profesijos atstovą, su kuriuo norėtų pasikalbėti, pats susiorganizuoja susitikimą ir turi šansą realiai susipažinti, kaip vyksta darbas pasirinktoje srityje“, – sako personalo atrankų specialistė.
Būtinas glaudus verslo ir švietimo bendradarbiavimas
„Moksleivis spręsdamas, kokią sritį pasirinkti studijoms ir ateities karjerai, turi gerai suvokti, ką jis iš tiesų veiktų ir darytų pasirinkęs atitinkamą profesiją. Profesinis orientavimas galėtų būti praktinė mums visiems gerai žinomos Richard Scarry knygos „Ką žmonės dirba visa dieną?“ versija. Tikslas – kad moksleiviai suvoktų, ką veikia skirtingų profesijų atstovai, nuspręstų, kas jiems yra įdomiausia, o jau tada su karjeros konsultantų pagalba galvotų, kokie yra žingsniai užsitikrinant sėkmingą kelią pasirinktos profesijos link.
Galima mokinius vežti į ekskursijas į verslo kompanijas, galima verslo atstovus atvežti pas mokinius, tačiau bet kokiu atveju verslo ir mokinių dialogas turi vykti nuolatos“, – įžvalgomis dalijasi R. Jančytė.
Pasak R. Jančytės, ir pats verslas turėtų būti suinteresuotas imtis profesinio orientavimo priemonių ir auginti sau specialistus. Verslo atstovams ir kūrėjams svarbu kuo daugiau bendrauti su jaunimu: vykti į susitikimus, organizuoti atvirų durų dienas, projektus, tokius kaip „1 diena su atrankų specialistu“ ir panašiai.
„Įmonėms svarbu suvokti, kad šiandien jaunas savo profesinio kelio ieškantis žmogus rytoj gali išaugti į puikų savo srities specialistą. Glaudus verslo ir švietimo įstaigų bendradarbiavimas būtinas efektyviai funkcionuojančiai profesinio orientavimo sistemai“, – sako R. Jančytė.
Apie „Grafton Recruitment Lietuva“:
„Grafton Recruitment Lietuva“ – viena lyderiaujančių Lietuvos personalo atrankos įmonių, priklausanti „Grafton Employment Group“, Europoje dirbančiai nuo 1983 metų.
„Grafton Recruitment Lietuva“ vykdo IT, finansų, pardavimų, administravimo ir personalo vadovų ir specialistų paiešką ir atranką, karjeros konsultacijas, psichologinius testavimus, samdančių vadovų konsultacijas, išdarbinimo paslaugas, laikiną įdarbinimą.
