Studijos

Seimo Žmogaus teisių komiteto pranešimas: „Komitetas siekia užtikrinti aiškumą ir lygiateisiškumą religinėms bendruomenėms, siekiančioms valstybės pripažinimo“

2022 m. rugsėjo 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Rugsėjo 14 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas (toliau – Komitetas) apsvarstė Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir jam pritarė.

Įstatymo projektą parengti paskatino poreikis įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimą (toliau – KT nutarimas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo byloje Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą (toliau – EŽTT sprendimas) bendrąsias priemones. KT nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostata, kuria išaiškinta, kad  jeigu prašymas  dėl valstybės pripažinimo suteikimo nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 26 straipsnio 1 daliai ir 43 straipsnio 1 daliai.

EŽTT sprendimu nustatyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimai bei buvo  nurodyti Lietuvos Respublikos teisinio reguliavimo trūkumai. EŽTT pažymėjo, kad nėra tinkamų vidaus teisinės gynybos priemonių religinei bendrijai, kuriai Seimas nesuteikia valstybės pripažinimo, valstybės pripažinimo suteikimo procedūra yra patikėta politinei institucijai – Seimui, ir tai lemia su parlamentinėmis procedūromis susijusias rizikas dėl objektyvių sprendimų priėmimo. Tai suteikia prielaidas Konvencijos 14 straipsnio, kuriame įtvirtintas diskriminacijos draudimas, taikomo kartu su 9 straipsniu, kuriuo užtikrinama religijos ir tikėjimo laisvė, pažeidimams. Tačiau Konstitucinis Teismas 2007 m. gruodžio 6 d. sprendime yra konstatavęs, jog valstybės pripažintos bažnyčios ir religinės organizacijos statuso suteikimas yra įstatymų leidėjo prerogatyva, todėl nekeičiant Konstitucijos šios funkcijos perduoti kitam (nepolitiniam) subjektui nėra galimybės.

Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama patobulinti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, jį papildant (tikslinant), naikinant jo spragas ir suderinant jį su Konstitucijos bei Konvencijos reikalavimais, nustatant aiškias procedūras ir optimalius sprendimo priėmimo terminus, kai religinė bendrija kreipiasi į Seimą dėl valstybės pripažinimo suteikimo.

Įstatymo projektą ir lydintį Seimo statuto pakeitimo projektą parengė Komiteto iniciatyva Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė.

Remiantis Konstitucijos 46 straipsniu, „Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai“.Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu.“.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

carvertical VIN patikra

Parašykite komentarą