Sportas

Seimo Žmogaus teisių komitetas: siūloma didinti neproporcingai mažas premijas aukštas vietas laimintiems paralimpiečiams

2021 m. rugsėjo 15 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

         

Neproporcingai mažos premijos paralimpinių žaidynių aukštų vietų laimėtojams.  Rugsėjo 15 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas svarstė parlamentinės kontrolės klausimą  „Dėl galimos paralimpinių žaidynių dalyvių diskriminacijos“.

Šiuo metu paralimpiečių premijos yra apie 6,5 karto mažesnės nei skiriamos olimpiniams sportininkams, iškovojusiems aukštas vietas olimpinėse žaidynėse. Tai vienas didžiausių skirtumų pasaulyje tarp premijų olimpiniams sportininkams ir paralimpiečiams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei siūlo paralimpiečių premijas didinti du kartus – jos būtų apie tris kartus mažesnės nei olimpiečių ir būtų sąlyginai proporcingos atsižvelgiant į skirtingą olimpiados ir paralimpinių žaidynių mastą, pobūdį, kitus objektyvius kriterijus.

Komiteto nario Tomo Bičiūno nuomone, bet koks olimpiečiams ir paralimpiečiams skiriamų premijų dydžių skirtumas laikytinas diskriminaciniu ir turėtų būti panaikintas. Komiteto narys Vytautas Bakas pasigedo aiškios lygių galimybių kontrolieriaus pozicijos, ar premijų dydžių skirtumas laikytinas diskriminaciniu. Komiteto narys Dainius Kepenis svarstė, kad įstatymu reikėtų įteisinti premijų proporcijas ir indeksus, kad premijų dydžiai netaptų priklausomi nuo politinių situacijų.

Ar skirtingų dydžių premijos laikytinos diskriminacija? Posėdyje aptarta, kad iš esmės paralimpinėse žaidynėse aukštas vietas laimėjusiems sportininkams numatytų proporcingai mažesnių, nei olimpiečiams, premijų vienareikšmiškai, kaip diskriminacijos, vertinti nebūtų galima. Pasak komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus, diskriminacija yra tuomet, kai žmonės vienodose situacijose traktuojami skirtingai. Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė taip pat pažymėjo, kad negalima teikti vertinimo dėl  diskriminacijos nepalyginamoms situacijoms – olimpiados ir paralimpinių žaidynių pobūdžiai yra skirtingi pagal daugelį kriterijų, olimpinėse žaidynėse gali dalyvauti ir asmenys su negalia. Nuomonę apie tai, kad olimpiada ir paralimpinės žaidynės neturi būti traktuojamos kaip vienodo rango varžybos, išsakė ir Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė bei Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius. Pasak jų, dabar numatytų premijų padidinimas du kartus jau būtų teigiamas dalykas. Tačiau spręstinas klausimas dėl 2021 metų Tokijo paralimpinių žaidynių prizininkų – kaip jiems padidinti premijas, kai teisės aktuose to nebuvo numatyta.  

Įvertinus esamą padėtį, tarptautinius įsipareigojimus, komitete buvo konstatuota, kad reikia palaipsniui artėti prie premijų dydžių olimpiečiams ir paralimpiečiams suvienodinimo. Dabartiniame etape komitetas nusprendė siūlyti Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siekti padidintų išmokų išmokėjimo Tokijo paralimpinėse žaidynėse medalius laimėjusiems sportininkams, taip pat skatinamųjų išmokų sistemos peržiūrėjimo, kad jų dydis būtų nustatomas ne pagal tai, kokios galios žmonės dalyvauja, o pagal objektyvius kriterijus.

Remiantis švietimo, mokslo ir sporto viceministro Lino Obcarsko pateikta informacija, olimpinės, paralimpinės ir kurčiųjų žaidynės iš esmės skiriasi šalių ir dalyvių skaičiumi, atrankos varžybų, kvotų šalims sistema, varžybų rangu. Šie renginiai kelia skirtingą visuomenės susidomėjimą, juose skiriasi ir Lietuvos vardo atitinkamose žaidynėse garsinimas. Minėtose žaidynėse yra skirtinga konkurencija tarp sportininkų. Skaičiuojama, kad olimpinėse žaidynėse yra apie 4,6 karto didesnė konkurencija nei paralimpinėse žaidynėse. Iš 18 Europos Sąjungos valstybių narių 7 valstybėse olimpinių ar paralimpinių žaidynių 1–3 vietų laimėtojams premijas skiria ne valstybė, o olimpiniai ir paralimpiniai komitetai, 5 valstybėse – premijos nenumatytos. Pagal valstybės sportininkams mokamų premijų dydį iš 17 ES valstybių Lietuva yra antra. Šiuo metu didžiausia valstybės stipendija, skiriama už olimpinėse žaidynėse iškovotą pirmąją vietą, siekia 1080 eurų (27 BSI; nuo 2021 m. sausio 1 d. bazinė socialinė išmoka yra 40 eurų).

Rudens sesijoje Seimui patvirtinus Sporto įstatymo pakeitimus, olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojams būtų skiriama 30 BSI dydžio stipendija; olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų 1 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2, 3 vietos laimėtojams – 26 BSI dydžio; olimpinių žaidynių 4–8 vietos, pasaulio čempionatų 2, 3 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių 1 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos laimėtojams – 24 BSI dydžio stipendijos.

 

Komiteto posėdžio vaizdo įrašas

 

 

Informaciją parengė ir  daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Lukšienė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. egle.gibaviciute@lrs.lt

 

 

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Rekomenduojame
 
EMU Australia Magical Unicorn Walker Pale Pink 18M+
 
ALTERCORE 552 Black 37
 
Laundry Soap Méga Propre Audinių skalbiklis, 1000ml
 
REIMA Kuhmoinen Pale Rose 86
 
REIMA Tukeva Black 39

Parašykite komentarą