Įvairenybės

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas: per kelerius metus įvyko svarbus lūžis visuomenėje, todėl šiandien galime kur kas veiksmingiau spręsti smurto problemas  

2021 m. spalio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija du posėdžius (rugsėjo 22 d. ir spalio 6 d.) skyrė tarpinstitucinei diskusijai apie smurto artimoje aplinkoje padėtį Lietuvoje bei parlamentinei kontrolei, siekdama nustatyti, kurios priemonės padeda mažinti smurtą, o kas nepasiteisino ar turi būti tobulinama.

„Šiemet sukanka dešimt metų, kai buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Praktiškai tik prieš dešimtmetį oficialiai buvo pripažinta, kad nors darni šeima yra labai svarbus valstybės pagrindas, tačiau yra daug šeimų, kuriose smurtaujama ir dažniausiai aukomis tampa moterys ir vaikai.  Įstatymo priėmimas tebuvo sudėtingos problemos gilesnio įsisąmoninimo pradžia. Prireikė ne vienų metų, kol buvo pripažinta, jog smurtas artimoje aplinkoje iš esmės yra smurtas lyties pagrindu ir jo priežastys – ne vien svaigalai ar skurdas, bet ir visuomenėje vyraujantys lyčių elgesio modeliai,“ – sakė Komisijos pirmininkas Andrius Navickas.

Per pastarąjį dešimtmetį iš esmės nepasikeitė tendencija, kad daugiau nei aštuoniasdešimt nuošimčių aukų, nukentėjusių nuo smurto artimoje aplinkoje, yra moterys, ir jos beveik visais atvejais nukenčia nuo vyrų. Vyrai taip pat tampa smurto aukomis, tačiau dažniausiai jie nukenčia nuo kitų vyrų – tėvų, suaugusių vaikų ar globėjų.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai posėdyje dar kartą atkreipė dėmesį, kad smurtas artimoje aplinkoje yra labai išplitęs ir vidutiniškai kas dešimt minučių Lietuvoje yra kviečiama policija į galimo smurto artimoje aplinkoje vietą. Policijos atstovai pripažino, kad problema labai aktuali ir atkreipė dėmesį, jog nėra paprasta aiškiai atpažinti visus smurto pavidalus. Įstatyme išskiriamas fizinis, psichologinis, seksualinis ir ekonominis smurtas, tačiau lengviausiai atpažįstama fizinė agresija. Dažnai kitų smurto pavidalų neatpažįsta net pati auka.

Diskusijoje buvo svarstoma, kaip veiksmingiau užkardyti smurtą, kokios priemonės galėtų preventyviai užkirsti kelią jo atsiradimui. Visi posėdžio dalyviai pabrėžė tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą ir tai, kad dabar egzistuojanti tvarka nėra palanki smurto aukai, viešai prabilusiai apie smurtą ir norinčiai nuo jo apsisaugoti ateityje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užtikrino, kad dar šių metų spalio mėnesį Seimui bus pateiktos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos, kuriose bus numatytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kuris turėtų padėti apginti smurto aukas. Tiesa, ministerijos atstovai pripažino, kad nevyriausybinės organizacijos nerimauja, jog apsaugos orderis galios tik tris paras, o toliau galės būti pratęsiamas tik teisėjo. Kita vertus, ilgesnė orderio galiojimo trukmė keltų klausimų dėl žmogaus, kaltinamo smurtu, bet kurio kaltė dar nėra įrodyta, teisių.

Apsaugos orderis, geresnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas, nuosekli ir įtaigi visuomenės informavimo kampanija, taip pat mokymai prokurorams, teisėjams, medikams, pedagogams, kaip atpažinti smurto apraiškas ir kaip padėti nukentėjusiam asmeniui, – tai prioritetai, kurie buvo akcentuoti apibendrinant posėdį.

Diskusijos dalyviai buvo supažindinti su Europos lygių galimybių instituto tyrimu, kuris atskleidžia, kad net atmetus patirtą skausmą ir kančią, smurtas artimoje aplinkoje turi labai destruktyvius ekonominius padarinius. Paskaičiuota, kad Jungtinė Karalystė dėl šios problemos praranda keliolika milijardų svarų. Lietuvos praradimai kiek mažesni, tačiau akivaizdu, kad valstybės investicijos į prevenciją labai prasmingos ir tikrai atsiperka.

Apibendrindamas diskusiją Komisijos pirmininkas Andrius Navickas konstatavo, kad tokios diskusijos duoda svarbų impulsą tarpinstituciniam bendradarbiavimui, padeda išryškinti aktualiausias problemas ir atskleidžia naujas temas diskusijoms. Pavyzdžiui, per Komisijos diskusijas buvo sutarta, kad būtina diskutuoti apie tėvų teises ir pareigas šeimoje, taip pat daugiau dėmesio skirti seksualinio smurto artimoje aplinkoje suvokimui, nes šiandien jis dažniausiai nėra atpažįstamas arba tos aukos, kurios apie jį prabyla viešai, sulaukia ne visuomenės palaikymo, bet smerkimo.

A. Navickas pabrėžė, kad svarstant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisas Seime, teks grįžti prie diskusijos apie apsaugos orderio trukmę. Komisijos pirmininkas taip pat sakė, kad per kelerius pastaruosius metus įvyko svarbus lūžis visuomenėje, todėl šiandien jau galime kur kas brandžiau ir veiksmingiau spręsti smurto problemas, net ir tas, kurios dar visai neseniai buvo nutylima tema.

 

 

Komisijos pirmininkas Andrius Navickas, tel. (8 5) 239 6550

 

 

Daugiau informacijos:

Seimo kanceliarijos vyresnioji patarėja

Jolita Krumplytė-Oženko, tel. (8 5) 239 6855

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Rekomenduojame
 
EMU Australia Magical Unicorn Walker Pale Pink 18M+
 
ALTERCORE 552 Black 37
 
Laundry Soap Méga Propre Audinių skalbiklis, 1000ml
 
REIMA Kuhmoinen Pale Rose 86
 
REIMA Tukeva Black 39

Parašykite komentarą