Studijos

Seimo Pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo pranešimas: Vilniaus Gaono istorija turėtų tapti ryškia Lietuvos kultūros dalimi

2020 m. balandžio 24 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Balandžio 23-oji yra laikoma Vilniaus Gaono gimtadieniu, o šiemet minima išskirtinė – 300 metų – šio iškilaus ir visame pasaulyje žinomo žydų religinės minties lyderio, gyvenusio Vilniuje, sukaktis. Todėl 2020-uosius Seimas paskelbė Vilniaus Gaono – Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano ir Lietuvos žydų istorijos metais.

Tačiau tai nėra vienos dienos ir ne vienerių metų proga, nes Gaonas, jo gyvenimo istorija ir mokymas yra itin reikšminga visos Lietuvos, ne tik Lietuvos žydų, ir ypatingai Vilniaus istorijos dalis.

Dėl to Vilniaus Gaono istorija turėtų tapti ryškia Lietuvos kultūros dalimi. Apie Vilniaus Gaoną turėtų būti ne tik daugiau mokoma mokyklose ir universitetuose. Jo palikta žymė turėtų kur kas labiau atsispindėti Vilniaus gatvėse, kultūrinėse ir įvairiose viešose erdvėse, net – populiariojoje kultūroje, galiausiai – žmonių bendravime ir pasakojimuose.

Elijas ben Saliamonas Zalmanas (1720–1797) – vunderkindas, būdamas vos šešerių su puse buvo pakviestas pasakyti pamokslo Vilniaus Didžiojoje sinagogoje, garsėjo erudicija ir dideliu autoritetu aiškinant tradicinius žydų tekstus. Dėl to jis vadintas Vilniaus Gaonu, t. y. Iškiliuoju, Išminčiumi.

Jis gvildeno visas judaizmui ir religinei žydų pasaulėžiūrai svarbias temas: religinę žydų teisę, giluminę Talmudo tekstologiją ir Biblijos studijas, etiką, kabalą (žydų mistika). Visose šiose srityse jis padarė gilių įžvalgų ir turėjo lemiamą įtaką ugdant Lietuvos žydams būdingą analitinį požiūrį į religinius tekstus ir iš jų kylančias praktikas.

Būtent praktinė žydų ir Vilniaus Gaono mokymo esmė yra itin reikšminga. Ji peržengia religinio mokymo ribas ir gali būti naudinga įvairioms disciplinoms – psichologijai, filosofijai, edukologijai, taip pat ir kasdieniame gyvenime, nes tai yra tiesiog praktiškas mokymas.

Man asmeniškai ypač artima yra ši Vilniaus Gaono mintis, nors šiandien ji puikiai tinka ir dukroms, ir mamoms: „Tėvas ir sūnus – tai vienos šaknies atžalos, ir kai išmintingas sūnus patiria intelektualųjį džiaugsmą, net kai dar nespėja jo išreikšti žodžiais, tėvo širdis tai iš karto pajunta ir taip pat džiūgauja“. Juk panašiai jis kalbėjo: „Vargas žmonėms, kurie stengiasi palikti savo vaikams materialių gėrybių. O juk vienintelė sūnų ir dukterų vertė yra jų mokytumas ir dorybė“. Tai yra gilios praktinės įžvalgos, skatinančios motyvaciją mokytis ir daug skaityti bei stiprinančios emocinį kartų ryšį.

Vilniaus Gaoną galima laikyti ir filosofu, ir vienu iš šiuolaikinės žydų kalbos kūrėjų, o šiandieniniais terminais vertinant – daugiadisciplininiu mokslininku, kuris turėjo unikalų supratimą – religinio imperatyvo ir racionalaus mąstymo sintezę, savitą žydų mentalitetą, dėl kurio Lietuvos žydai ilgainiui imti vadinti litvakais.

Žydų religinei tradicijai būdinga mokslininkams įsigilinti į vieną ar vos kelias studijų sritis, tad per visą istoriją tokio masto eruditų ir kartu giliausių, naujoviškų įžvalgų pateikusių autoritetų, kaip Vilniaus Gaonas, pasaulyje buvo labai nedaug. Elijas ben Saliamonas Zalmanas – išskirtinė asmenybė Lietuvoje.

Naudodamasis proga, labai norėčiau padėkoti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenei, jos pirmininkei Fainai Kukliansky, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centrui ir jo vadovei dr. Larisai Lempertienei, visiems įdėjusiems ypač daug pastangų siekiant išsaugoti Vilniaus Gaono atminimą ir palikimą bei jį populiarinant.

 

Seimo nario Gedimino Kirkilo patarėja

Morta Vidūnaitė, Mob. 8 612 01 121

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą