Įvairenybės

Seimo narių Jono Varkalio ir Ričardo Juškos pranešimas: „Liberalai paprašė išaiškinti, ar grėsmės atveju žmonės žinotų ir turėtų, kur slėptis“

Ketvirtadienį susitikusi su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija išgirdo žinią, kad, reaguojant į išorines grėsmes, pirminės civilinės saugos pratybos – gyventojų pasiruošimo akcija – prasidės dar gegužę.

Ar teorinės karo grėsmės atveju šalies gyventojai žinotų, kur ir kaip saugiai pasislėpti nuo sprogmenų ugnies – ypač regionuose? Kaip civilinė sauga būtų užtikrinama ekstremaliomis aplinkybėmis, dingus elektrai, vandeniui? Kodėl iki šiol pateikiama informacija apie potencialias slėptuves yra prieštaringa? Į tokius frakcijos klausimus ketvirtadienį atsakė vidaus reikalų ministrė.

Seimo narys Jonas Varkalys, teigiamai įvertinęs jau prasidėjusį vidaus reikalų pasirengimą užtikrinti sklandžią civilinę saugą, vis dėlto pasigedo konkrečios informacijos savivaldybėms ir stebėjosi, kodėl civilinės saugos planai yra tarsi pusiau slapti. „Jeigu kiltų panika, „gūglinti“ būtų per vėlu, nes internetas gali nebeveikti. Regionai apie Vilniuje rengiamą strategiją nieko nežino. Žmonėms savivaldoje reikėtų užtikrinti bent bazinę informaciją jau dabar“, – sakė J. Varkalys.

Ministrės A. Bilotaitės teigimu, šiuo metu ilgalaikė civilinės saugos sistemos tobulinimo strategija jau beveik paruošta. Ministerija taip pat planuoja civilinės saugos pratybas visoje Lietuvoje, skirs išteklių visuomenei informuoti ir šviesti.

Savo ruožtu frakcijos narys Ričardas Juška atkreipė dėmesį, kad kartais gyventojams siunčiama žinia apie karo slėptuves yra prieštaringa. „Regionuose jaučiamas nerimas. Civilinės saugos mokymuose pateikiama informacija, kad nesaugiausia vieta slėptis yra parkingo aikštelės. Ar tikrai ten galės pasislėpti tūkstančiai žmonių, kaip teigia Vidaus reikalų ministerija? Politikai kalba vienaip, specialistai aiškina kitaip – sisteminio požiūrio dar nėra“, – teigė R. Juška.

Kaip skelbia ministerija, Lietuvoje yra 1,9 tūkst. kolektyvinės apsaugos statinių, kuriuose laikiną prieglobstį galėtų rasti apie 1 mln. gyventojų. Priedanga kiekvienam žmogus taip pat galėtų būti namų rūsiai, požeminės perėjos arba automobilių stovėjimo aikštelės.

A. Bilotaitės žodžiais, atkuriant nacionalinę civilinę saugą stiprinamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir kuriamas Nacionalinis krizių valdymo centras, kuris turėtų pradėti veikti kitąmet.

Gyventojų žiniai svetainėje www.lt72.lt atnaujintas kolektyvinės apsaugos pastatų žemėlapis ir kita apsisaugoti būtina informacija. „Pastaruoju metu svetainės lankomumas išaugo 10 kartų. (…) Dabar turime nepalikti šios temos ir neatsipalaiduoti“, – sakė Agnė Bilotaitė.

Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą