Studijos

Seimo nario Roberto Šarknicko pranešimas: „Rusijos propagandos įrankiai Lietuvos kultūroje“

2022 m. lapkričio 3 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 

Lietuva Rusijos okupacijoje yra išgyvenusi ne vieną amžių – tiek nuo Abiejų Tautų Respublikos žlugimo iki Pirmojo pasaulinio karo, tiek nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios iki 1990 m. Šiuo laikotarpiu lietuvių kultūra buvo tiesiog naikinama – buvome susidūrę su kultūros išlikimo iššūkiu, todėl šiais laikais, ypač karo prieš Ukrainą metu, lietuviai labai gerai suvokia Rusijos minkštosios galios, turiu omenyje dezinformacijos, riziką ir grėsmę nacionaliniam saugumui. Skleidžiamos dezinformacijos reiškinys yra vertinamas itin rimtai, kadangi dar nuo okupacijos laikų rusakalbiai, linkę klausytis, žiūrėti arba skaityti rusiškas naujienas, Baltijos ir kitose Rytų Europos valstybėse sudaro didžiausią tautinių mažumų dalį.

Lietuva dar iki šių metų Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje dienos paskelbė kovą su dezinformacija. Iki 2017 m. Lietuvoje rusų kalba retransliuojamos programos sudarė net 30 proc. visų programų. 2017 m. vasarą Seimas nustatė, kad televizijos programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų programų kiekio. Tai drastiškai sumažino Lietuvos komercinių televizijų retransliuojamą rusišką turinį, kadangi dėl įvesto reikalavimo dubliuoti, o ne subtitruoti turinį, dalis rusiškų programų komercinėms televizijoms tapo nebepelningos, o dėl to sumažėjo ir retransliuojamas ne tik propagandinis, bet ir minkštosios galios rusiškas turinys, kurio tikslas – pažadinti Lietuvos gyventojų nostalgiją sovietiniams laikams ir pan.

Lietuvos kova su dezinformacija dar labiau sustiprėjo nuo š. m. vasario 24 d., kuomet Rusija pradėjo agresyvią karinę invaziją prieš Ukrainą. Tą pačią dieną visoje Lietuvos teritorijoje buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Pradėto karo prieš Ukrainą metu Rusijos skleidžiamos dezinformacijos kiekis dar labiau padidėjo. Įvesta nepaprastoji padėtis leido imtis dar griežtesnių kovos su propaganda įrankių – Lietuva ėmėsi visiškai riboti Rusijos valdomų žiniasklaidos priemonių turinį – ne tik televizijoje, tačiau ir radijuje, internete. Buvo blokuojama prieiga prie propagandinių interneto portalų, draudžiamas Rusijos valdomos žiniasklaidos turinys bet kokioje erdvėje. Visgi tai galiojo tik nepaprastosios padėties metu, kuri Lietuvoje galiojo iki š. m. rugsėjo 16 d.

Atsižvelgdamas į tai Lietuvos Respublikos Seimas ėmėsi tikslo: Rusijos valdomų žiniasklaidos priemonių turinio draudimą įteisinti įstatyminiu lygmeniu. Džiaugiuosi, kad, nepaisant politinio susiskaldymo, Lietuvos valdžia ir apskritai visi Lietuvos gyventojai yra absoliučiai susivieniję ir neabejingi bei smerkia Rusijos veiksmus, todėl vos per kelis posėdžius Seimas priėmė sprendimą visiškai riboti Rusijos valdomų žiniasklaidos priemonių propagandinį turinį. Tiesa, turiu pridurti, kad įstatymu taip pat uždraudėme ir Baltarusijos valdomos žiniasklaidos turinį, kadangi pastaroji yra ištikima Rusijos rėmėja ir sąjungininkė, kuri ne tik palaiko, bet ir prisideda prie karo veiksmų Ukrainoje.

Visgi tai toli gražu ne viskas, ką galime padaryti, kovodami su Rusijos skleidžiama dezinformacija, kadangi Kremlius tam skiria itin daug pastangų ir lėšų – tai minkštoji galia, kuri gali paveikti kitų valstybių piliečių mąstyseną ir įtikinti juos Rusijos karinės agresijos tikslų teisingumu, nenaudojant prievartos, o tiesiog skleidžiant informaciją naujienų pavidalu. Kad tai nėra viskas, ką galime padaryti kovodami su propaganda, rodo ir skaičiai – nepaisant priimtų ryžtingų sprendimų, atliktos apklausos duomenimis, Lietuvoje 13 proc. žmonių vis tiek yra įsitikinę, kad už karą Ukrainoje yra atsakingos arba JAV, arba NATO, arba pati Ukraina. Šis skaičius – tai žmonės, patekę į Rusijos informacijos lauką.

Šie apklausos duomenys parodo, kokį stiprų poveikį daro Rusijos skleidžiama dezinformacija. Belieka įsivaizduoti, kiek kartų tas poveikis būtų didesnis, jei Lietuva nesiimtų kovos su propaganda priemonių. Lietuvos pavyzdys parodo, kad negalima ignoruoti kitų, nei tik karinių, Rusijos veiksmų: kol visų dėmesys yra nukreiptas į Rusijos karinius smūgius Ukrainoje, Rusijos skleidžiama dezinformacija tyliai daro savo juodą darbą, stengdamasi paveikti užsienio piliečių mąstyseną, siekdama pateisinti savo veiksmus, kad ir toliau galėtų nevaržomai tęsti šį brutalų karą, o gal ir dar baisiau – pradėti naują.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą