2021 m. sausio 7 d. pranešimas žiniasklaidai
Šį antradienį Seimas iš esmės valdančiosios koalicijos balsais priėmė sprendimą grąžinti praeitos kadencijos Kultūros ministerijos darbo vaisių – Kultūros politikos pagrindų įstatymo naujos redakcijos projektą – naujosios sudėties Kultūros ministerijai. Šį įstatymo projektą Kultūros ministerija ruošė ilgus metus, jis praėjo ilgą derinimo kelią su visais kultūros sektoriaus dalyviais: valstybinio, regioninio, etnokultūrinio, nevyriausybinio sektoriaus atstovais. Taigi, trumpiau tariant, Seimo valdantieji neatsižvelgė į Lietuvos kultūros bendruomenės interesus ir vedini politinių motyvų neribotam laikui įšaldė bene laukiamiausią kultūros politikos srities įstatymą.
Pagrindinis valdančiosios daugumos motyvas grąžinti šį įstatymo projektą iniciatoriui – gausus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų sąrašas. Atrodytų, tikrai svarus pagrindas, kadangi apie 60 teisinių pastabų turintis projektas negali tenkinti teisinio tobulumo principų. Bet tik atrodytų, kadangi pradėjus analizuoti Teisės departamento pastabas tampa akivaizdu, kad absoliuti jų dauguma, turbūt apie 90 proc., yra visiškai techninio pobūdžio ir teisinės raštvedybos pastabos, t. y. pastabos, neturinčios jokio teisinio svarumo nesvarstyti projekto. Maža to, visoms šioms pastaboms Teisės departamentas pats pateikia sprendimo būdus, pasiūlydamas tikslesnes teisines formuluotes ir pan.
Mano viešas pasiūlymas tiek Kultūros komiteto, tiek Seimo plenarinio posėdžio metu buvo sąmoningai nevilkinti proceso, nes įstatymo laukia tikrai plati kultūros srities atstovų bendruomenė, ir pavesti Kultūros komitetui, atsižvelgus į pateiktas pastabas, konsultuojantis su Kultūros ministerija, pagal Teisės departamento pastabas pataisyti įstatymo projektą ir teikti Seimui svarstyti. Kadangi absoliuti dauguma pastabų yra techninio pobūdžio, o Teisės departamentas pateikia jų sprendimo būdus, pastabos nekeičia įstatymo esmės ir tikslų, projektui pataisyti nereikia jokių specialių žinių. Nežinau, kodėl valdančioji dauguma yra priėmusi sprendimą vengti šio įstatymo projekto, kodėl jiems jis trukdo, bet akivaizdu, kad Teisės departamento pateiktos pastabos jiems yra puikus pretekstas planą įgyvendinti ir galimai įšaldyti projektą.
Kodėl taip sakau? Todėl, kad Teisės departamento pastabos nėra jokia naujiena Seimo darbe, jos yra nuolat pateikiamos kiekvienam įstatymo projektui ir tai niekada netrukdo ir netrukdė komitetuose papildyti, pakoreguoti įstatymo projektus bei juos sėkmingai išleisti į gyvenimą. Šiuo atveju Kultūros politikos pagrindų įstatymą buvo siekiama atnaujinti visą iš esmės, tai nebuvo vieno ar kelių įstatymo straipsnių keitimas. Todėl yra visiškai normalu, kad didelės apimties įstatymas susilaukia apie 60 teisininkų komentarų ir pastabų. Būtina pažymėti, kad net vieno ar kelių straipsnių įstatymų keitimo projektai dažnu atveju susilaukia dešimt ir daugiau Teisės departamento pastabų. Tačiau pastaraisiais atvejais įstatymų projektai kažkodėl yra sėkmingai taisomi komitetuose ir teikiami Seimui svarstyti. Juk tam komitetai ir yra – svarstyti ir tobulinti įstatymo projektus ir teikti juos svarstyti Seimui.
Taigi valdančiosios koalicijos noras įšaldyti projektą yra akivaizdus, kadangi laiko požiūriu, grąžinus projektą Kultūros ministerijai, vėl laukia ilgas procesas (kuris artimiausiu metu, matyt, dar ir nebus pradėtas dėl pandemijos iššūkių). Kaip teigia buvęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas: „Šiame projekte buvo rasti labai svarbūs sutarimai, taip pat ir dėl daugiausia diskusijų sukėlusių nuostatų, pavyzdžiui: nuostatos dėl tarptautinės kultūros sklaidos sistemos raidos; nuostatos dėl regioninės kultūros politikos, ypač regioninių kultūros tarybų raidos; nuostatos dėl istorinės atminties įamžinimo politikos Lietuvoje.“
Dabar, grąžinus įstatymo projektą iniciatoriui, o realiai – neapibrėžtam laikui sustabdžius įstatymo projekto svarstymą ir priėmimą, kultūros politika ar galimos šios srities reformos toliau bus vykdomos ad hoc, t. y. be vieningos sistemos ir krypties. Dabar tenka su kultūros lauko kolegomis konstatuoti, kad po tokio nekultūringo atmetimo kultūros politika irgi gavo viruso užkratą. Nieko kito nebelieka kaip tik palinkėti sveikatos, juk net ir šioje stadijoje privalome visi būti kultūringi ir padėti pasveikti. Linkiu naujai Kultūros ministerijai rasti gerą vakciną, kurios laukėme visi ne nuo kovo mėnesio, kai buvo paskelbtas pirmas karantinas, bet daugiau nei penkiolika metų.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
