Politika ir teisė

Seimo nario Eugenijaus Sabučio pranešimas: „Vyriausybė turi pradėti įgyvendinti savo pažadus – kitų metų biudžete numatydama lėšas, leisiančias savivaldybėms augti ir stiprėti“

2020 m. gruodžio 18 d. pranešimas žiniasklaidai

2021 m. valstybės biudžeto projekto svarstymui grįžtant į plenarinių posėdžių darbotvarkę, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Eugenijus Sabutis ragina naujos sudėties Vyriausybės pataisytame biudžete nemažinti savivaldybių pajamų ir suteikti galimybes vykdyti investicinius projektus, įsteigiant naują savivaldybių finansinio savarankiškumo instrumentą – Savivaldybių paskolų ir garantijų fondą.

„Seimas antrą kartą pradės svarstyti Vyriausybės patikslintą 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Tai vienas svarbiausių klausimų, kuris turi  užtikrinti savivaldybėms svarbiausius instrumentus išlaikyti bent tą patį viešųjų paslaugų lygį ir galimybes augti, todėl tiek Seimas, tiek Vyriausybė, siekdami kompensuoti prognozuojamą 2021 metams 98,1 mln. eurų savivaldybių biudžetų pajamų sumažėjimą ir išlaikydami savivaldybių savarankiškų funkcijų finansavimą bent jau 2020 m. lygyje, turėtų padidinti savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį 2,82 procento. Taip pat būtiną padidinti GPM dalį 1,58 procento, siekiant kompensuoti centrinės valdžios sprendimais 55,1 mln. Eurų padidintas savivaldybių biudžetų išlaidas“, – pabrėžė E. Sabutis.

Siekiant užtikrinti kitą esminį savivaldybių finansinio savarankiškumo instrumentą – galimybes skolintis lėšų investiciniams projektams – pasak Seimo nario, jau kitąmet turėtų būti įsteigtas Savivaldybių paskolų ir garantijų fondas.

„Šiam finansiniam mechanizmui formuoti galėtų būti naudojamos Europos Sąjungos (ES)  Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir kitos struktūrinių fondų lėšos. Pagal poreikį ateityje gali būti skiriamos ir valstybės biudžeto lėšos. Kadangi ES lėšos ar valstybės perskolintos savivaldybėms lėšos nedidintų bendros šalies skolos, skolinimasis iš tokio mechanizmo nebūtų įtraukiamas į savivaldybių skolinimosi limitus ir nepažeistų Konstitucinio įstatymo nuostatų. Fiskalinės drausmės taisyklių būtų laikomasi ir atsižvelgiant į 2021 metų biudžete numatytą galimybę savivaldybėms papildomai skolintis iki 53 mln. eurų. Pradiniame fondo veikimo etape reikėtų skirti 100 mln. eurų sumą“, – pastebėjo parlamentaras.

Seimo narys E. Sabutis pažymi, kad šiam mechanizmui įgyvendinti bent jau dabar nebūtina steigti atskiros institucijos – tai gali būti atskiras instrumentas ar programa, kurios vykdymas būtų pavestas vienai iš panašią veiklą vykdančių institucijų, Vyriausybei taip pat būtina numatyti papildomas lėšas iš valstybės biudžeto (9,27 mln. eurų) gerinti verslo plėtros sąlygas savivaldybėse.

„Kitas labai svarbus klausimas valstybės biudžete – būtina palaipsniui artėti prie šimtaprocentinio GPM netekčių kompensavimo savivaldybių biudžetams. Šiuo metu planuojant ateinančių metų finansinius rodiklius dėl Seimo ar Vyriausybės sprendimų prognozuojamos savivaldybių GPM netektys kompensuojamos tik iš dalies – valstybės biudžetui tenka 70 proc., o savivaldybių biudžetams – 30 proc. GPM netekčių. Reikia keisti šią proporciją ir kitąmet nustatyti, kad valstybės biudžetui 2021 m. tektų 80 proc., o savivaldybių biudžetams 20 proc. GPM netekčių. Biudžetą tobulinančiai Vyriausybei taip pat privalu numatyti šimtaprocentinį valstybinių – valstybės perduotų savivaldybėms – funkcijų finansavimą“, – sakė E. Sabutis.

Seimo narys atkreipia dėmesį, kad būtina papildomai numatyti 5,73 mln. eurų žemės ūkio funkcijoms finansuoti ir 20 mln. eurų švietimo pagalbos mokiniui ir pedagoginei psichologinės pagalbos funkcijai.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą