Politika ir teisė

Seimo nario Eugenijaus Sabučio pranešimas: „Socialdemokratai Seime įregistravo Konstitucijos pakeitimo projektą dėl tiesioginių merų rinkimų įtvirtinimo“

2021 m. birželio 15 d. pranešimas žiniasklaidai

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario Eugenijaus Sabučio iniciatyva Seime registruojamas Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo būtų įteisinami tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai ir  išsaugotas dabartinis savivaldos modelis.

Socialdemokratų parengtas konstitucines pataisas pasirašė 38 Seimo nariai iš įvairių parlamentinių frakcijų.

Tokį Konstitucijos pakeitimą registruojantis parlamentaras E. Sabutis pabrėžia, kad tiesioginiai merų rinkimai visiškai pasiteisino – vietos gyventojų įsitraukimas į savivaldos politiką išaugo, absoliučios daugumos žmonių manymu, nieko keisti nereikia ir palikti galioti šiuo metu esančią rinkimų sistemą.

„Tai svarbus etapas, žymintis Konstitucijos pakeitimo procedūros pradžią. Konstitucines pataisas būtina pradėti svarstyti kuo skubiau – artimiausioje Seimo sesijoje ir suspėti jas priimti dar iki 2022 m. rugsėjo mėnesio, kada Seimas skelbs naujus savivaldybių tarybų rinkimus. Jeigu iki to laiko Konstitucija nebus pakeista, žengsime atgal savivaldos savarankiškumo stiprinimo kelyje ir grįšime ten, kai merų rinkimai buvo partijų susitarimo vidinis reikalas, o rinkėjas buvo nustumiamas į šalį“, – sako socialdemokratas.

Seimo nario teigimu, nuo 2015 m. galiojanti tiesioginių merų rinkimų sistema stabilizavo savivaldos sistemą, užtikrino savivaldybių veiklos tęstinumą, o dauguma Lietuvos gyventojų sako, kad meras turi būti renkamas tiesiogiai. Tai parodė neseniai atliktos apklausos. Esamą mero statuso modelį remia ir Lietuvos savivaldybių asociacija – jam pritarimą patvirtino net 58 savivaldybių merai. Todėl, anot E. Sabučio, tai turėtų būti paprastas Konstitucijos pakeitimas – be siekių destabilizuoti politinę padėtį savivaldoje ir visiškai pakeisti nusistovėjusią sistemą.

Socialdemokrato nuomone, šiandien Seimo Pirmininkės taip pat registruotos konstitucinės pataisos, nors ir atrodo lakoniškos bei trumpos, tačiau užprogramuoja galimą konfliktą tarp parlamentinių frakcijų ir mero galių kaitaliojimą po kiekvienų Seimo rinkimų. Jo teigimu, Seimo Pirmininkės noras Konstitucijoje paminėti tik tai, kad merai yra renkami tiesioginiuose rinkimuose, o jų vietą savivaldoje apibrėžti Vietos savivaldos įstatyme, yra pavojingas, nes kiekviena naujai atėjusi Seimo valdančioji dauguma susigundys keisti minėtą įstatymą taip, kaip jiems bus palankiau politiškai.

„Nepritarsime ir kitiems valdančiųjų pasiūlymams, kad meras būtų administracijos direktoriumi ir taip iš esmės tik taptų savivaldybės tarybos politinės valios vykdytoju. Taip pat nepritarsime siūlymui, kad tarybai galėtų vadovauti tarybos pirmininkas. Tai būtų visiškai naujas etatas savivaldybės administracijoje, kuriam, matyt, būtų mokama alga. Vien šios pareigybės išlaikymas valstybės biudžetui kasmet kainuotų apie 2 mln. eurų. Kodėl turi būti keičiama tai, kas veikia gerai. Meras turi išlaikyti dabartines funkcijas – būti tarybos pirmininku, miesto ar rajono vadovu ir būti renkamas tiesiogiai“, – pabrėžė Seimo narys E. Sabutis. 

Socialdemokratų frakcijos teikiamu įstatymo projektu siūloma papildyti Konstitucijos 119 straipsnį 3 dalimi, kuria būtų nustatyta, kad savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas. Keičiant Konstitucijos 119 straipsnį, kartu siūloma pakeisti Konstitucijos 67, 122, 124, 141 ir 143 straipsnius, susijusius su savivaldybės mero instituto įvedimu.  

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Rekomenduojame
 
Kaip serviruoti stalą šventėms?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose
 
Keltuvų nuoma

Parašykite komentarą