Politika ir teisė

Seimo nario Algio Strelčiūno pranešimas: „Gyventojų konsultavimo ir informavimo labirintai savivaldoje“

2020 m. pradžioje kilusi naujojo koronaviruso pandemija sukėlė netikėtus iššūkius įvairiose valstybės gyvenimo srityse – visų pirma prasidėjus karantinui žmonės daug laiko praleidžia namuose, todėl gyvenamosios aplinkos kokybė neabejotinai įtakoja sveikatą. Sprinter atliktų tyrimų duomenimis net 93 proc. lietuvių svarbi ne tik gyvenamo būsto, bet ir jų namus supanti aplinka. Geresnę aplinkos gerovę žmonės dažniausiai sieja su sutvarkyta asfalto danga ir šaligatviais, išplėsta automobilių aikštele, sutvarkyta namo aplinka su įrengtas (sutvarkytais) poilsio suoliukais, poilsio ir sporto zonomis, vaikų žaidimo aikštelėmis.

Gyvenamoji aplinka turi maksimaliai užtikrinti ten gyvenančių žmonių poreikius, todėl, norint pagerinti gyvenimo kokybę, reikia pirmiausia išsiaiškinti gyventojų lūkesčius.

Konsultavimas su gyventojais – nepakankamas

Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo galiojančia redakcija, savivaldybės turi sudaryti sąlygas vietos gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus. Savivaldybės tai turi vykdyti informuodamos vietos gyventojus, konsultuojantis su jais, vertindamos ir viešindamos konsultavimosi rezultatus ir įtraukdamos gyventojus į sprendimų priėmimą. Tačiau dažniausiai nesudaromos sąlygos tinkamam gyventojų informavimui tvarkant viešuosius savivaldybių klausimus, kurie tiesiogiai susiję su jų gyvenamąja aplinka.

Nuomonės pateikimo formatas įstatyme nėra tiksliai reglamentuotas, todėl konsultavimosi su vietos gyventojais formą, vietą, laiką, trukmę pasiūlo inicijuojantys subjektai, kurie dažniausiai pasirenka minėtus kriterijus kaip jiems patogiau. Pavyzdžiui, vykdant gyventojų apklausas dėl naujo prekybos centro, mokyklos, vaikų darželio statybos, savivaldybės turėtų vykdyti apklausas ne savo administracinėse patalpose, tačiau arčiau gyventojų. Vykdydamos elektronines apklausas elektroninių ryšių priemonėmis, savivaldybės turėtų įvertinti ar visi administruojamos teritorijos gyventojai turi galimybę dalyvauti tokio būdo apklausoje. Savivaldybėms prioritetu turi būti gyventojas, kuriam būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos dalyvauti apklausose, laisvai ir grindžiant visuotine, lygia teise tiesiogiai pareikšti savo nuomonę.

Geriausia konsultavimo forma – gyventojų apklausa

Savivaldybės kartu su seniūnijomis turėtų vykdyti daugiau gyventojų apklausų, susijusių su administruojamų teritorijų teikiamų paslaugų kokybės gerinimu, infrastruktūros sutvarkymu. Savivaldybės turi rodyti iniciatyvą vykdyti gyventojų apklausas jiems svarbiais klausimais: dėl vaikų žaidimų aikštelių įrengimo, mokyklų ir vaikų darželių steigimo, infrastruktūros sutvarkymo, naujų objektų statybos. Dažniausiai savivaldybės šiuos klausimus sprendžia administracine tvarka (pvz. patvirtina mokyklų aptarnaujamą teritoriją, buitinių atliekų konteinerių, vaikų žaidimo aikštelių išdėstymo vietas ir pan.) ir tik formaliai apie tai informuoja gyventojus. Aišku, apklausų organizavimas būtų papildomas darbas, tačiau jų pridėtinė vertė akivaizdi – būtų mažiau besipiktinančių, žmonės jaustųsi prisidedantys prie jų kasdieniniame gyvenime svarbių sprendimų priėmimo. Šias apklausas turėtų organizuoti seniūnijos. Seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Taigi seniūnija yra savivaldybės administracijos struktūros dalis, esanti arčiausiai gyventojų ir susidurianti su kylančiais šiandienos iššūkiais ir jų sprendimo galimybėmis.

Seniūnijų steigimas

Seniūnijos yra ne visur. Pagal dabartinį Vietos savivaldos įstatymą, seniūnijų steigimas nėra privalomas. Seimas ne kartą teikė įstatymo pataisas dėl privalomo seniūnijų steigimo, tačiau pataisos nebuvo priimtos.

Lietuvoje yra įsteigtos 547 seniūnijos. Lietuvoje seniūnijų neturi Klaipėdos, Panevėžio ir Alytaus miestai bei Neringos ir Visagino savivaldybės. Vilniaus mieste įsikūrusi 21 seniūnija, Kaune 11 seniūnijų, Šiaulių mieste 2 seniūnijos. Jeigu savivaldybėje nėra įsteigta seniūnijų, jų funkcijos pagal Vietos savivaldos įstatymą, savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, gali būti pavestos atlikti kitai seniūnijai arba kitam savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui. Per paskutiniuosius penkerius metus Lietuvoje įsteigta viena seniūnija. Kretingos rajono savivaldybės taryba 2016 metų pabaigoje priėmė sprendimą įsteigti Vydmantų seniūniją.

Savivaldybių taryboms išimtinei kompetencijai priklauso teisė priimti sprendimus dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo ir skaičiaus nustatymo, t. y. teisė dalyti savo teritoriją į smulkesnius teritorinius darinius – seniūnijas – ir juose organizuoti dalies viešojo administravimo funkcijų vykdymą. Konkrečios savivaldybės administracijos struktūrą nustato savivaldybės tarybos sprendimai, kurie priimami įstatymų pagrindu.

Įsteigus naują seniūniją, gyventojai netrunka pajusti jų naudą, nes paspartėja dokumentų priėmimas, pas seniūną jie patenka greičiau, nei, pavyzdžiui, dabar patenka pas savivaldybės administracijos direktorių, suaktyvėja bendruomeninė veikla, seniūnaičiai gali atlikti savo pareigas kokybiškiau ir operatyviau, dirbdami kartu su seniūnija.

Ar verta vykdyti gyventojų apklausas, steigiant seniūnijas?

Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 13 punkte numatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra sprendimų dėl seniūnijų steigimo priėmimas, įvertinus gyventojų apklausos nuomonę, kurios rezultatai tėra patariamojo pobūdžio. Savivaldybei priėmus sprendimą steigti naują seniūniją, savivaldybės administracijos direktorius, tarybos nustatyta tvarka, organizuoja gyventojų apklausą. Apklausą vykdo apklausos komisija, sudaryta Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka. Apklausos rezultatai teikiami tarybai, kuri, įvertinus rezultatus, priima sprendimą dėl naujos seniūnijos steigimo. Tarybos priimtas sprendimas, kuris neatsižvelgia į gyventojų apklausos rezultatus, nepažeidžia Vietos savivaldos įstatymo, kadangi gyventojų apklausos rezultatai tėra patariamojo pobūdžio. Šiuo klausimu vykdoma gyventojų apklausa yra perteklinė, tačiau savivaldybės galėtų vykdyti daugiau gyventojų apklausų kitais klausimais, pavyzdžiui, dėl poilsio ir sporto zonų įrengimo, šaligatvių sutvarkymo, vaikų darželių, mokyklų steigimo ir kt. Savivaldybių tarybų nariai turėtų pasinaudoti savo išimtine kompetencija ir įvertinti, ar investicijos į seniūnijų steigimą, jų išlaikymo sąnaudos bus adekvačios teikiamai naudai gyventojams.

Kyla klausimas – ar verta organizuoti gyventojų apklausas dėl seniūnijų steigimo, jeigu šios apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio? Juk neorganizuojant gyventojų apklausų šiuo klausimu, būtų sutrumpintas biurokratinių procedūrų laikas, sutaupytos lėšos iš savivaldybių biudžetų. Todėl, manau, būtų tikslinga atsisakyti vykdyti gyventojų apklausas, taip supaprastinant seniūnijų steigimo procedūras, tuo pačiu sutaupant biudžeto lėšas bei sutrumpinant naujų seniūnijų steigimo laikotarpį.

Siūlant nerengti gyventojų apklausų dėl seniūnijų steigimo ar panaikinimo, neribojama savivaldybių teisė į apklausų vykdymą kitais vietos bendruomenėms rūpimais klausimais.

Sutaupytus finansinius kaštus būtų galima panaudoti seniūnijų administruojamų teritorijų gerovei, gyventojams teikiamų paslaugų kokybės gerinimui, vietos bendruomenių stiprinimui.

Sumažėjus gyventojų skaičiui seniūnijos administruojamoje teritorijoje, savivaldybės tarybai turėtų būti suteikta teisė pačiai, be gyventojų apklausos, priimti sprendimą dėl seniūnijos panaikinimo, funkcijas perduodant kitai seniūnijai arba savivaldybės padaliniui. Tokiu būdu būtų sutrumpintas sprendimo priėmimas laikotarpis ir nenukentėtų paslaugų teikimo gyventojams kokybė. Panaikinus gyventojų apklausas dėl seniūnijų steigimo, išliktų teisė gyventojams dalyvauti kitų sprendimų, susijusių su vietos bendruomenių gyvenimu, nes vietos bendruomenės daug geriau žino, kuo ir kaip dera pasirūpinti, kad gyventi būtų gera.

Norėdamas sutrumpinti ir palengvinti biurokratines procedūras steigiant ar naikinant seniūnijas, norint jas apjungti, kartu su kolegomis Seime registravau įstatymo pataisą, kuri numato, nerengti gyventojų apklausų tik dėl klausimų, susijusių su seniūnijų steigimu ar panaikinimu, paliekant teisę savivaldybės tarybai spręsti savarankiškai. Savivaldybės turėtų atkreipti dėmesį į gyventojų poreikius ir organizuoti daugiau apklausų ir dažniau konsultuotis, prieš priimdamos sprendimus kitais klausimais. Tik tinkamai atliktos apklausos yra veiksmingas ir patikimas būdas išsiaiškinti gyventojų poreikius.

 

 

Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą