2021 m. vasario 2 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Aistė Gedvilienė ir Andrius Vyšniauskas po susitikimo su Žemės ūkio, Teisingumo bei Aplinkos ministerijų atstovais teigia, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) artimiausiu metu turėtų paruošti metodines rekomendacijas, kuriomis būtų nusakoma, kada gyvūnų sveikatos sutrikdymai yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu.
„Kauno apylinkės Jonavos rūmų teismo sprendimas dėl konfiskuotų šunų grąžinimo jų daugintojai – stebinantis ir apmaudus, nes suluošinti gyvūnai vėl grąžinti jų skriaudėjams. VMVT turi paruošti papildomas metodines rekomendacijas, kurios aiškiai apibrėžtų specialistams, dirbantiems su nukentėjusiais gyvūnais, kas yra žiaurus elgesys su gyvūnais. Metodinės rekomendacijos turėtų nusakyti, ar tai yra gyvūno suluošinimas, ar lengvas sveikatos sutrikimas. Tai padėtų išvengti interpretacijų, tiek veterinarams, kurie teikia išvadas teismuose, tiek ir pačiam teisėjui, kuris turi priimti sprendimą“, – po tarpinstitucinio susitikimo teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė.
Parlamentarė taip pat atkreipia dėmesį, kad artimiausiu metu kreipsis į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad šis apsvarstytų Administracinio nusižengimų kodekso pataisas.
„Dar rudenį buvo registruotas pasiūlymas, kad iš asmens, kuris pripažintas kaltu dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, būtų iškart konfiskuojami augintiniai. Tas pasiūlymas turi kuo greičiau grįžti į darbotvarkę. Negana to, nusprendėme, kad asmenys, kurie pripažinti kaltais dėl žiauraus elgesio su gyvūnai,s neturėtų teisės tam tikrą laiką verstis gyvūnų veisimo ūkine veikla. Šitos baisios istorijos turi pasibaigti“, – sakė A. Gedvilienė.
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys A. Vyšniauskas atkreipia dėmesį, kad Žemės ūkio ministerija ruošia naują ženklinimo tvarką, pagal kurią gyvūnus ženklinti galės ne tik veterinarai, bet ir kiti tam specialiai apmokyti asmenys. Pasak jo, šitai padės tiek ir sumažinti ženklinimo kainą, tiek ir išplėsti jos apimtis. Ši tvarka yra ruošiama po nevyriausybinių organizacijų (NVO) inicijuoto Konkurencijos tarybos sprendimo.
„Per metus turės būti suženklinama didelis kiekis šunų, kačių ir šeškų. Dalies jų savininkai yra vyresnio amžiaus ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Ne visi išgali suženklinti augintinius savo lėšomis. Todėl ieškome mechanizmo, kurio dėka galėtumėme kompensuoti ir padėti šiems asmenims tinkamai pasirūpinti savo augintiniais. Į ženklinimo procesą turi įsitraukti ir valstybinis sektorius, ir savivalda, ir NVO. Tokia sistema bus sukurta iki gegužės 1 d.“, – teigė A. Vyšniauskas.
Rugsėjį, po atskleistų nelegalių daugyklų atvejų, Seime buvo registruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektas ir jį lydintys Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisų projektai.
A. Gedvilienė teigia, kad įstatymo projektui Seime liko tik priėmimo stadija, kuri numatoma arba neeilinėje sesijoje, arba pirmuose pavasario sesijos posėdžiuose.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projekte atsirado gyvūno suluošinimo apibrėžimas. Taip pat buvo patikslinta verslinio gyvūnų veisimo sąvoka bei nustatyta, kad gyvūno savininko nesutikimas bendradarbiauti laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Įstatymo projekte atsirado leidimas laikinai paimti gyvūną, su kuriuo elgiamasi žiauriai, iki tol, kol atvejį išnagrinės VMVT arba teismas.
Taip pat įstatymo projekte užtvirtinta prievolė šunis, kates ir šeškus privalomai ženklinti. Ši prievolė bus įvedama dviem etapais. Nuo 2021 m. gegužės 1 d. atsiras prievolė ženklinti visus naujai gimusius ir kitam savininkui perduodamus (taip pat ir parduodamus) šunis, kates ir šeškus. Taip pat iki 2022 m. gegužės 1 d. turi būti suženklinti visi šunys, katės ir šeškai, kurie buvo atvesti iki šių metų gegužės 1 d. Visam šiam paketui po svarstymo buvo bendru sutarimu pritarta gruodžio 23 d. Seimo posėdyje.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
