Įvairenybės

Seimo narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės pranešimas: parlamentarė inicijavo vaiko priežiūros įstatymų pakeitimų ekspertinį vertinimą

2022 m. balandžio 19 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

  

Šiandien Ievos Kačinskaitės-Urbonienės iniciatyva 30 Seimo narių Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui pateikė pasirašytą kreipimąsi dėl Ligos ir motinystės įstatymo projekto ekspertinio vertinimo pagal Seimo statuto 145 straipsnį. Visai neseniai Seimui buvo pristatytos įstatymo pataisos, kuriomis numatomi pokyčiai vaiko priežiūros srityje. Projekte numatoma, kad tėvai galėtų pasirinkti 18 arba 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas, iš kurių po du neperleidžiamus mėnesius tektų mamai ir tėvui. Be to, keistųsi ir vaiko priežiūros išmokų apskaičiavimo tvarka. Seimo „darbiečiai“ nepritaria šio įstatymo projekto priėmimui skubos tvarka bei pabrėžia, kad sprendimai, lemiantys demografinius pokyčius, turi būti kur kas labiau išdiskutuoti.

Vyriausybės pateiktoms įstatymo pataisoms argumentuotą nepritarimą išsakiusi Seimo Darbo partijos frakcijos narė I. Kačinskaitė-Urbonienė pabrėžė, kad šeimoms, auginančioms vaikus, atitenka išties rimtas krūvis – išlaidos padidėja, gaunamos pajamos sumažėja, o tėvų galimybes daugiau užsidirbti riboja ne darbdaviai, o galiojantys teisės aktai.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) direktyvą, siūlo neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas po du mėnesius mamai ir tėčiui. Tačiau labai persistengdama nusprendė, kad tie tėvai, kurie nepasinaudos neperleidžiamų atostogų galimybe, neteks ir geresnių išmokų, todėl bendrai vertinant, Lietuvos šeimų finansinė padėtis, susilaukus vaikų, prastės. Įdomu tai, kad ES nekelia išmokų skirtumo reikalavimų, tai sugalvojo Lietuvos Vyriausybė“, – sako parlamentarė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Pasak Seimo narės, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra išanalizuotos ilgalaikės pasekmės, lemiančios visuomenės demografinę, socialinę ir ekonominę šeimos politikos raidą. Dėl šios priežasties reikalinga teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada, kuri pateiktų nešališką ir objektyvų vertinimą.

Verta paminėti, kad, nepaisant to, jog ES nekelia išmokų skirtumo reikalavimų, jų dydį nustato Lietuvos Vyriausybė. Pastebima, kad dabartinis Vyriausybės atneštas įstatymų paketas nors ir grindžiamas gražiais tikslais, bet, akivaizdu, pablogins pirmiausia finansinę jaunų šeimų situaciją, o tai turės įtakos gimstamumui, neabejotinai ir šalies demografijai. Taip pat nors direktyvoje numatoma kitaip, Vyriausybė nesiūlo jokių lankstesnių darbo ir šeimos derinimo sąlygų.

Remiantis Seimo statutu, jei į komitetą kreipiasi 1/5 Seimo narių (29 parlamentarai), pagrindinis komitetas privalo kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas prašydamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pagal kompetenciją pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto. Iniciatoriai prašo Socialinių reikalų ir darbo komiteto įvertinti ne tik direktyvos įgyvendinimą, bet ir ilgalaikes pasekmes jaunų šeimų gyvenimo sąlygoms bei šalies raidai.

Pranešimą paskelbė: Nerijus Vėta, Lietuvos Respublikos Seimas

Parašykite komentarą