2023 m. vasario 28 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Socialdemokratai siūlo įvesti didesnį mokesčio tarifą, taikomą bankų ir kredito įstaigų pelnui, o surinktas lėšas panaudoti svarbiausioms valstybės reikmėms – socialinei sanglaudai, švietimui, sveikatos apsaugai, krašto apsaugai ar valstybės skolai mažinti.
Seime Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė su frakcijos kolegomis įregistravo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus.
Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, tikėtis, kad patys bankai susipras susimažinti apetitą – beviltiška: Vilkai patys nenustos pjauti avių.“
„Jei komerciniai bankai uždirba šimtus milijonų viršpelnių, o bankų klientai kenčia, akivaizdu, kad kažkas čia ne taip. Bankų pelnai didėjo jiems nededant ypatingų pastangų, dėl išorės veiksnių. Pelną bankams suneša Lietuvos žmonės, ypač šeimos, pasiėmusios būsto paskolas. Pagrindinis kredito įstaigų pajamų šaltinis yra palūkanos. Staigus palūkanų normos kėlimas ir lėmė tuos nepelnytus pelnus, arba viršpelnius“, – pažymi V. Blinkevičiūtė.
Šiuo metu įstatyme numatomas papildomas 5 proc. pelno mokesčio tarifas bankams ir kredito įstaigoms, jei jų pelnas viršija 2 milijonus eurų. Socialdemokratai siūlo padidinti tarifą iki 15 proc.
„Atsižvelgiant į 2023 m. bankų pelnų rodiklius, padidinus tarifą, į valstybės biudžetą bus surinkta potencialiai iki 100 milijonų eurų įplaukų per metus. Jas bus galima panaudoti svarbiausioms valstybėms reikmėms“, – numato projekto iniciatorius, Seimo narys socialdemokratas G. Paluckas.
Ragina taikyti solidarumo su visuomene principą
Parlamentaras primena, kad 15 proc. – tai bendras juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas, o bankams 3 metus buvo taikomas 20 proc. tarifas.
„Šio padidinto tarifo terminas artėja prie pabaigos. Bet Finansų ministerija nerodo jokio noro jį pratęsti. Tai viena problema. Kita problema – Vyriausybė nerodo jokios iniciatyvos dėl tų viršpelnių, arba nepelnytų pelnų, kuriuos bankai susikrovė dėl palūkanų šuolių.
Kituose sektoriuose, pavyzdžiui, energetikos, tokių nepelnytų pelnų atveju taikomas solidarumo mokestis. Tam, kas viršija tam tikrą pelno ribą, taikomas gerokai didesnis tarifas. Yra šalių, kuriose mokestis taikomas net ne pelnui, o apyvartai – didžiulis mokestis. O dauguma šalių taiko solidarumo su visuomene mokestį pelnui“, – pažymi G. Paluckas.
Pasak parlamentaro, bankams „nuskilo“, nes rekordinius pelnus jie susižėrė ne dėl savo prisiimtos rizikos ir išdalintų paskolų, o dėl situacijos rinkoje ir dėl centrinių bankų veiksmų.
„Vadinasi, čia reikia pritaikyti solidarumo su visuomene principą ir paimti tą nepelnytą pelną mokesčių pavidalu“, – įsitikinęs G. Paluckas.
Seimo narė socialdemokratė R. Budbergytė pažymi, kad daugumoje euro zonos valstybių nėra nei tokios „žvėriškos“ infliacijos, nei tokių palūkanų už paskolas kaip Lietuvoje.
„Ir tokių viršpelnių nėra. Prognozuojama, kad 2023 m. Lietuvos bankų ir kredito įstaigų pelnai gali išaugti net 2 kartus, lyginant su 2022 m., ir pasiekti beveik 1 mlrd. eurų. Palūkanos buvo keliamos siekiant mažinti infliaciją. Laikas priminti bankams, kokie aitvarai jiems sunešė tuos pelnus. Didesnis mokesčio tarifas būtų puikus būdas tai priminti“, – sako R. Budbergytė.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
