Verslas

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Simono Gentvilo pranešimas: „Liberalai Konstituciniam Teismui skundžia visus naujus kalėdinius mokestinius įstatymus“

2020 m. sausio 15 d. pranešimas žiniasklaidai

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas su dar 34 Seimo nariais kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydami išaiškinti, ar kartu su 2020 m. biudžetu priimti, Vyriausybės ir atskirų Seimo narių teikti mokestiniai įstatymai yra teisėti. Kreipimosi iniciatorių nuomone, pasinaudojant biudžeto priėmimo procedūra galimai neteisėtai buvo sutrumpintas mokestinių įstatymų įsigaliojimo terminas – vietoj 6 mėn. gyventojams ir verslui pasiruošti naujų mokesčių įvedimui buvo paliktos vos kelios šventinės dienos.

„Lietuvos Respublikos Seimas tapo neprognozuojamas. Prieš pat Kalėdas priimti įstatymai gyventojams ir verslui pasiruošti naujų mokesčių įvedimui paliko vos kelias dienas. Normalus visuomenės ir įstatymų leidėjų dialogas neįvyko. Su taip sparčiai besikeičiančiais įstatymais tapo itin sunku – praktiškai neįmanoma – planuoti gyvenimą ir veiklą. Todėl Konstitucinio Teismo prašome išaiškinti, ar ne krizės laikotarpiu galima taip staigiai keisti esmines verslo aplinkos ir mokesčių sistemos sąlygas“, – teigia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, kreipimosi į Konstitucinį Teismą iniciatorius Simonas Gentvilas.

Konkrečiai, 35 parlamentarai šalies Konstitucinį Teismą prašo ištirti Seimo praėjusių metų pabaigoje priimtas ir vos po dviejų savaičių – sausio 1 d. įsigaliojusias Pelno mokesčių, Akcizų, Nekilnojamojo turto, Gyventojų pajamų mokesčių įstatymų pataisas, taip pat kai kurių Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų nuostatų atitikimą šalies Konstitucijai.

Kreipimosi į Konstitucinį Teismą iniciatoriaus S. Gentvilo įsitikinimu, itin dažnas mokestinių įstatymų keitimas yra ydingas šalies stabilumui, ekonomikai ir mažina gyventojų pasitikėjimą valdžios sprendimais, todėl Teisėkūros pagrindų įstatyme ir buvo nustatytas 6 mėn. terminas iki pakeistų mokestinių įstatymų įsigaliojimo. Tiesa, tame pačiame įstatyme yra numatytos ir dvi išimtys, t. y. trumpesnis įsigaliojimo terminas, kai įstatymas priimamas su teikiamu biudžetu arba Lietuvos mokestiniai įstatymai keičiami dėl Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo.

„Ekstremalioms situacijoms spręsti projektuotos išimtys ilgainiui virto taisykle, todėl valdantieji įprato kone kasmet esmingai keisti mokestinę aplinką naudojantis biudžeto priėmimu. Nevyriausybinių organizacijų duomenimis, 2009–2019 m. laikotarpiu pasinaudojant šia išimtimi buvo priimta daugiau nei 50 mokesčius didinančių pakeitimų. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojai kasmet buvo verčiami per itin trumpą laiką prisitaikyti prie mokesčių pakeitimų, kurie dažniausiai jiems buvo nepalankūs. Desperatiškai ieškant, iš kur paimti, o ne uždirbti papildomų pajamų, valdžia šalį pavertė nesibaigiančia mokestinių eksperimentų laboratorija“, – mano liberalas S. Gentvilas.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą