2022 m. gegužės 13 d. pranešimas žiniasklaidai
Parlamentinių partijų susitarimas dėl nacionalinio saugumo ir gynybos įgijo pavidalą – Seimo nariai sutarė dėl galutinio juodraščio. Susitarimas, išaugintas iš liberalo, profesoriaus Raimundo Lopatos gairių, numato krašto gynybos kryptis ir spręs pagrindines „trijų B“ problemas – bazės, biudžeto, bendrystės.
Susitarimas politiškai nurodo steigti bendras su sąjungininkais karines bazes, nuosekliai didinti gynybos biudžetą ir praktiškai įgyvendinti visuotinės gynybos modelį. „Mūsų įsivaizduojami gynybos ramsčiai ir jos koncepcija išsigrynino per komiteto posėdžius. Toliau susitarimas pildėsi subtilybėmis: kokio dydžio bus finansavimas, ar turėsime visuotinę karo prievolę ir kita, taip pat atsiranda naujos pajėgos – kibernetinės“, – sako susitarimo teksto bendraautorius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys R. Lopata.
Susitarimo tekste įvardijamos ir kai kurios faktinės konkretybės: ketinama susitarti, kad civilines pajėgas iki 2030 m. sudarytų 50 tūkst. šaulių ir Lietuva netrukus būtų pajėgi priimti ne mažiau kaip 20 tūkstančių sąjungininkų karių su įranga, technika ir atsargomis.
„Tai sudarys pagrindą ir poligono problemai ateityje spręsti. Nors Seimas neseniai atvėrė duris antrajam poligonui Rūdninkuose, reikia pripažinti, jis vis tiek yra per mažas priešakinei gynybai. Tai reiškia, kad įgyvendinus susitarimą mums reikės poligono, kurio ilgis sudarytų net 50 km, o plotis – tiek pat. Tai be galo daug, tačiau bendradarbiaujant su latviais – kodėl ne?“ – aiškina Seimo narys.
Susitarimo tekste ypač aukštai iškeliamas kaimyninės Lenkijos strateginis vaidmuo. „Transatlantinis ryšys su JAV nekvestionuojamas, o Lenkijos statusas natūralus: mūsų grėsmių šaltiniai bendri – tai yra Kaliningrado sritis ir Suvalkų koridoriaus trapumas“, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos narys R. Lopata.
Be to, susitarimas įtraukia ir vertybinį punktą apie visuomenės mentaliteto pokyčius stiprinant nacionalinį identitetą ir įgarsina, kad visuomenės ir piliečių atsparumą ir valiai priešintis ugdo ekonominė gerovė ir socialinė apsauga.
„Diskusijose mūsų kolegos iš Lenkų rinkimų akcijos pageidavo užuominos apie krikščionybę. Tai tiko įtraukiant visuomenės mentaliteto pokytį, patriotizmo vektorių, pilietijos vaidmenį, įskaitant tautines bendrijas, mažumas, kaip ir žmogaus teises, be abejonės“, – pasakoja Seimo narys.
Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
