Įvairenybės

Seimo Laisvės frakcijos nario Kasparo Adomaičio pranešimas: parlamentaras Seimui pateikė pataisą – skatina perdirbti daugiau plastiko

2022 m. lapkričio 18 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Penktadienį Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis Seime užregistravo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisą, kuria siekiama, kad iki 2024 m. visos plastikinių pakuočių atliekos Lietuvoje būtų perdirbamos. Parlamentaras teigia, kad tik taip būtų sumažintas Lietuvos mokamas taršos mokestis Bendrijai.

Įgyvendinus Seimo nario K. Adomaičio siūlomą permainą, nuo 2024-ųjų metų atsirastų finansinė paskata pakuočių gamintojams ir importuotojams sparčiai didinti plastikinių pakuočių perdirbimą, taip sumažinant Lietuvos mokamą įnašą Europos Sąjungai už neperdirbto plastiko kiekius.

„Lietuva šiandien – it tingus mokinukas, kuris, paskubomis padaręs namų darbus, numeta knygą ir lekia pramogauti. Mūsų plastiko perdirbimo reikalavimai gamintojams – tik minimaliai priimtini Europoje.

Nesunkiai pasiekę šiandien privalomus 55 proc., perdirbdami polietileno plėvelę ar surinkdami PET butelius taromatuose, plastikinių pakuočių gamintojai irgi ramiai užverčia savo namų darbus ir mažai jaudinasi, kas nutinka su likusiu neperdirbtu plastiku“, – teigia laisvietis K. Adomaitis.

Anot parlamentaro, šiemet Lietuvoje sunaudosime 90 tūkst. tonų plastiko vien tik produktų pakavimui, o šis kiekis toliau tik augs – kartu augs ir neperdirbamo plastiko skaičiai.

„Plastikas yra tapęs universalia pakavimo medžiaga, tačiau kaip pakuotė plastikas turi du fundamentalius iššūkius. Pirma, tai iš naftos ir dujų gaminamas produktas. Pasauliui kovojant su klimato kaita, plastiko gamyboje neišvengiamai reikės pokyčių. Antra, plastikas niekur nedingsta, tad patekęs į aplinką ją užteršia. Abiem iššūkiams kol kas turime vienintelį sprendimą – perdirbti ir perdirbti daug“, – tikina laisvietis K. Adomaitis.

Prognozuojama, kad neperdirbto plastiko atliekų kiekis Lietuvoje nuo 24,6 tūkst. tonų 2021 m. šiemet padidės iki 27,6 tūkst. tonų. Už kiekvieną toną Europos Sąjunga (ES), finansuodama savo išlaidas ekonomikai skatinti, taiko 800 eurų mokesčio tarifą. Pasak K. Adomaičio, lietuviai išsiderėjo tam tikrų nuolaidų, tad bendra Lietuvos įmoka į ES biudžetą už neperdirbtą plastiką 2022 m. sieks apie 13 mln. eurų.

„Deja, šį mokestį sumokame iš valstybės biudžeto, t. y. iš kiekvieno piliečio kišenės. Ši pareiga tiesiogiai nepaveikia tų, kurie plastikines pakuotes gamina ar naudoja savo produkcijai. Todėl ir niekaip neskatina pagaliau imtis veiksmų, kad pakuotės būtų perdirbtos“, – sako projekto iniciatorius K. Adomaitis.

Anot Seimo nario, įgyvendinus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme teikiamą pataisą, plastikinių pakuočių gamintojų ar importuotojų mokamas mokestis už neperdirbtas pakuotes galėtų kompensuoti Lietuvos įnašą į ES biudžetą ir jis nebūtų dengiamas iš visų mokesčių mokėtojų kišenių.

„Jei norime, kad pakuočių gamintojai ir užsakovai pagaliau permąstytų, kokios pakuotės pasiekia vartotojus, jei norime efektyvesnės plastiko rūšiavimo, surinkimo ir perdirbimo sistemos, jei norime į rezultatus orientuoto visuomenės informavimo, jei norime, kad 13 milijonų eurų mokėtų tik tie, kurie yra atsakingi už neperdirbtas plastikines pakuotes, tuomet mūsų tikslas ir reikalavimas turi būti tik toks – kiekviena plastikinė pakuotė turi būti perdirbta“, – tikina K. Adomaitis.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

NaudotosKnygos.lt

Parašykite komentarą