Studijos

Seimo Kultūros komitetas svarstė bibliotekų informacinėse sistemose skelbiamų duomenų tvarkymo klausimą. Nuspręsta svarstymą tęsti Seimo pavasario sesijoje

2020 m. gruodžio 17 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Gruodžio 16 d. posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu, Kultūros komitetas svarstė parlamentinės kontrolės klausimą dėl bibliotekų informacinėse sistemose skelbiamų duomenų tvarkymo.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas, pristatydamas pranešimą „Nacionalinių informacijos išteklių valdymas ir informacinis aprūpinimas“, atkreipė dėmesį, kad informacijos politika reikalauja centralizuoto, tikslaus, t. y., standartizuoto ir saugaus informacijos duomenų valdymo. Sisteminių informacinės politikos trūkumų kyla dėl kaupiamų ir saugomų viešojo sektoriaus duomenų fragmentacijos, trūkstamų apibrėžčių teisės aktuose, taip pat skirtingo nacionalinės institucijos vaidmens suvokimo.

Pasak R. Gudausko, „būtinas sistemiškas, reglamentuotas valstybės požiūris į nacionalinius duomenis kaip visumą, ne atskirų institucijų saugomas informacines sistemas“.

Informacinė sistema turi užtikrinti patogų jos naudojimą (ieškos požiūriu), kuris reiškia, kad fiziniams ir juridiniams asmenims užtikrinama galimybė patogiai naudotis teikiamomis elektroninėmis paslaugomis, informacinėje sistemoje rasti išsamią informaciją vienoje vietoje, o ne jos ieškoti skirtingose informacinėse sistemose, valdomose skirtingų institucijų.

Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos (eLABa) konsorciumo valdybos pirmininkės, Vilniaus universiteto bibliotekos generalinės direktorės Irenos Krivienės teigimu, Nacionalinė biblioteka vykdo savo funkcijas vadovaudamasi strategine kultūros politika, tuo metu eLABa yra integruota mokslo ir studijų informacinė sistema, susieta su nacionaliniais registrais ir kitų institucijų duomenų bazėmis, skirta mokslo politikai įgyvendinti. Būtent dėl šios priežasties yra siekiama glaudaus eLABa ir Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) bendradarbiavimo, keičiantis duomenimis ir sąveikumo nacionaliniu lygmeniu, o ne šių sistemų apjungimo.

R. Gudauskas atkreipė dėmesį, kad yra reikalingi Bibliotekų įstatymo ir Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, siekiant apibrėžti elektroninės informacijos sąvokas bei aprašyti procesus, reikalingus duomenims kaupti, tvarkyti ir sklaidai užtikrinti.

Kultūros komitetas nutarė šio klausimo svarstymą tęsti Seimo pavasario sesijos metu.

Parengė

Seimo kanceliarijos Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Pukytė

Tel. (8 5) 239 6854, el. p. deimante.pukyte@lrs.lt

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą