Įvairenybės

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija priimtais sprendimais siekia mažesnės šilumos kainos vartotojams

2021 m. spalio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Spalio 13 d., Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos svarstė šilumos kainos mažinimo būdus.

Svarstant daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros,  tarp jų ir šilumos punktų, kokybės ir administravimo  priežiūros gerinimo klausimą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atstovas informavo, kad šilumos sektoriaus veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir Civiliniame kodekse įtvirtintos bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdytojų (bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, savivaldybės paskirtas administratorius) pareigos, susijusios su šildymo sistemų tinkamo veikimo užtikrinimu. Tačiau dabartiniu teisiniu reglamentavimu nėra aiškiai nustatytos valdytojų atsakomybių ribos ir pareigos, todėl nemažai valdytojų netinkamai atlieka savo funkcijas: šildymas daugiabučio butuose nevienodas ir nekokybiškas, daugiabučiai laiku neparuošiami šildymo sezonui. Tinkamas pasiruošimas šildymo sezonui (sureguliuojant prietaisus, šilumokaičius, tinkamai reguliuojant šilumos kiekius pagal oro sąlygas) yra svarbus veiksnys ekonomiškam šilumos vartojimui daugiabučio namo viduje ir leidžia mažinti gyventojų sąskaitas už šildymą.

Nuo 2011 metų, t. y. įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, iki šio laikotarpio yra nemažai šilumos punktų, kurių gyventojai neperėmė iš šilumos tiekėjų, palikdami neapibrėžtą klausimą dėl šilumos punkto priežiūros ir eksploatavimo. Dėl šios problemos šilumos punktų modernizavimas ir atnaujinimas yra stagnacijoje, kadangi norint investuoti į šilumos punktą, yra būtinas gyventojų sutikimas ir jų lėšos.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovas informavo, kad įgyvendinti mažos renovacijos projektai ir atlikta studija parodė, jog rekonstravus pastato vidaus šildymo sistemas, įrengus individualią šilumos ir karšto vandens apskaitą kiekvienam galutiniam vartotojui bei vienalaikę nuotolinę duomenų nuskaitymo sistemą, potencialiai tipiniam, iki 1992 m. statybos daugiabučiui  pastatui galima sutaupyti apie 25 proc. šilumos.

Komisija, atsižvelgusi į VERT išsakytas problemas dėl daugiabučių šilumos punktų ir šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūros, nusprendė siūlyti Energetikos ir Aplinkos ministerijoms parengti teisės aktų, reglamentuojančių pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų ir vidaus inžinerinių sistemų administratorių veiklą, projektus, kuriais būtų užtikrinama pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų ir vidaus inžinerinių sistemų administratorių veiklos kokybė. Komisija taip pat Aplinkos ministerijai pasiūlė parengti teisės aktų projektus, kuriais „mažosios renovacijos“ organizavimo ir finansavimo sąlygos būtų suvienodintos su daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos sąlygomis, nustatyta privaloma „mažoji renovacija“ tiems pastatams, kurie neatitinka minimalių energetinio efektyvumo reikalavimų ir kt.

Svarstant biokuro kainų mažinimo ir kirtimo atliekų (biokuro žaliavos) pasiūlos didinimo bei jo didesnio panaudojimo SM3 biokuro gamybai skatinimo priemonių klausimą, UAB „Baltpool“  atstovas informavo, kad medienos produktų kainos padidėjo dvigubai, kadangi labai išaugo paklausa. 2021 m. per pasiruošimo šildymo sezonui laikotarpį iš Baltarusijos importuota 10 proc. mažiau nei 2020 m. (470 tūkst. tonų) ir 30 proc. mažiau nei 2019 m. (610 tūkst. tonų). Taigi importuojamo biokuro kiekiai ir toliau mažėja, todėl reikalingi sprendimai, kurie leistų plačiau naudoti vietinę žaliavą ir nepriklausyti nuo Baltarusijos žaliavos. Istoriškai SM3 (prastesnės kokybės) kaina buvo 10 proc. mažesnė nei SM2 (vidutinės kokybės) produkto kaina. Šiemet SM3 yra 13 proc. pigesnis. Šilumos gamybos įmonės Lietuvoje per praėjusius du sezonus SM3 įsigijo 30 proc. mažiau nei 2018 m., todėl proporcingai išaugo SM2 sandorių kiekis. Valstybinės miškų urėdijos (VMU) 2020 m. patiektų kirtimo liekanų kiekis – 200 tūkst. m3. VMU iš esmės gali padidinti pasiūlą dvigubai ir į rinką patiekti per metus 400– 500 tūkst. m3. Trumpuoju laikotarpiu pasiūlą galima padidinti tik didinant kirtimo liekanų kiekį, tačiau tam reikia, kad pirkėjai pirktų SM3 produktą.

Komisija, išklausiusi informaciją, priėmė sprendimą pasiūlyti Energetikos ministerijai apsvarstyti galimybę 2021–2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos priemonių, skirtų biomasės kuro gamybos ir deginimo įrenginiams, finansavimo sąlygose nustatyti reikalavimą naudoti SM3 biomasės kurą; Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai pasiūlė įvertinti ekonominį pagrįstumą pasitelkiant skatinamąsias ir kitas reguliavimo priemones, kad šilumos gamintojai naudotų prastenės kokybės (SM3) biokurą; Valstybinei miškų urėdijai pasiūlė parduodant miško kirtimo liekanas, visais atvejais prekybos pavedimuose nurodant medienos rūšį (lapuočių, spygliuočių ar mišrios), privažiavimo sąlygas ir GPS koordinates. „Baltpool“ pasiūlė apsvarstyti galimybę  pagerinti prekybos miško kirtimo liekanomis sąlygas ir kt.

„Institucijoms ir įstaigoms įgyvendinus Komisijos priimtus sprendimus dėl mažesnio šilumos kiekio suvartojimo daugiabučiuose ir dėl pigesnio kuro naudojimo, amortizuotume kylančias šilumos kainas vartotojams“, – pažymėjo Komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius.

 

Komisijos pirmininkas

Justinas Urbanavičius, mob. 8 (699) 77556, e. p. Justinas.Urbanavicius@lrs.lt 

 

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja

Rūta Bėčiūtė, tel. (8 5) 239 6813, e. p. ruta.beciute@lrs.lt

 

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Rekomenduojame
 
EMU Australia Magical Unicorn Walker Pale Pink 18M+
 
ALTERCORE 552 Black 37
 
Laundry Soap Méga Propre Audinių skalbiklis, 1000ml
 
REIMA Kuhmoinen Pale Rose 86
 
REIMA Tukeva Black 39

Parašykite komentarą