Verslas

Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis – už konkurencingą Lietuvos bepiločių orlaivių sektoriaus plėtrą

2022 m. sausio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų

Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetis kartu su Seimo laikinosios grupės „Skaitmeninė Lietuva“ atstovais sausio 10 d. posėdyje aptarė Europos Sąjungos (ES) bepiločių orlaivių strategiją ir Lietuvos pasirengimą diegti bepiločių orlaivių technologijas.

„Pasisakome už konkurencingą Lietuvos bepiločių orlaivių sektoriaus plėtrą, kuri sudarytų sąlygas moksliniams tyrimams, inovacijoms, didelės pridėtinės vertės produktų  kūrimui. Viešasis sektorius turi imtis lyderio vaidmens. Mes pasirūpinsime politine lyderyste. Reikia skatinti šios inovatyvios, sparčiai augančios technologijos augimą, viešinti bepiločių orlaivių panaudojimo galimybes“, – sakė pakomitečio pirmininkas Andrius Kupčinskas.

Bepiločiai orlaiviai yra technologija, kuri gali būti lengvai panaudojama įvairiuose ūkio sektoriuose – nuo žemės ūkio iki naujausių karinių ir gynybos technologijų. Šia technologija gali naudotis tiek didelės, tiek mažos įmonės.

ES pasisako už saugios ir veiksmingos bepiločių orlaivių ekosistemos vystymą. Tvaraus ir pažangaus judumo strategijoje Europos Komisija skelbė, kad planuoja dar 2022 m. priimti bepiločių orlaivių strategiją 2.0. Šia strategija siekiama, kad  bepiločiai orlaiviai taptų viena iš pažangaus ir tvaraus ateities judumo vystymosi krypčių. Norima sudaryti sąlygas tam, kad naudojant skaitmenizaciją ir automatizavimą, bepiločiais orlaiviais būtų galima papildyti tvarių paslaugų ir transporto pasiūlą, kartu atsižvelgiant į galimas civilines ir karines technologines sinergijas.

Europos Sąjunga sieks išlikti tarptautine lydere ir rodyti pasauliui darnios plėtros pavyzdį,  išsaugodama aukštą paslaugų kokybę ir aukštus standartus.

Anot asociacijos „Dronea“ vadovo Vidmanto Kairio, „prognozuojama, kad bepiločių orlaivių, naudojamų komerciniais ar viešųjų paslaugų teikimo tikslais, sektoriaus metinis augimas gerokai lenks tradicinės aviacijos dinamiką ir dėl plataus bepiločių orlaivių pritaikymo viešosioms ir komercinėms paslaugoms teikti, 2035 m. ES bus naudojama beveik 400 000 bepiločių orlaivių (prognozuojama, kad visos pasaulio oro bendrovės turės tik 38 000 pilotuojamus orlaivius), o laisvalaikio/asmeniniais tikslais – net 7 mln. bepiločių orlaivių“. Tokiu atveju, V. Kairio teigimu,  vienoje vidutinio dydžio Lietuvos savivaldybėje paslaugas (krovinių, medicinos, viešojo saugumo, stebėjimo ir t.t.) teiks 25 komerciniai bepiločiai orlaiviai, o asmeniniais/pramoginiais tikslais bus naudojama 430 bepiločių orlaivių.

Parengė Ekonomikos  komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė

Tel. (8 5) 239 6708, el. p. Irina.Jurksuviene@lrs.lt

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą