Studijos

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Konstitucinis Teismas nagrinės frakcijos inicijuotą kreipimąsi dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kūrimo“

2022 m. birželio 6 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 

Konstitucinis Teismas informavo, kad pradėta byla, kurioje bus nagrinėjamas Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovės Laimos Nagienės iniciatyva parengtas Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar 2021 metų gruodžio 22 dienos Vyriausybės nutarimas dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo neprieštarauja Konstitucijai, ar nepaneigia joje įtvirtintų savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės principų.

Minėtu nutarimu Vyriausybė nusprendė, kad pradines mokyklas, progimnazijas ar pagrindinės mokyklos tipo mokyklas, kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, savivaldybės privalo reorganizuoti arba likviduoti, išskyrus nevalstybines mokyklas, vaikų socializacijos centrus ir specialiojo ugdymo centrus. Vyriausybės nutarimu patvirtintose mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse valstybinėms pradinėms mokykloms, progimnazijoms ar pagrindinės mokyklos tipo mokykloms nėra numatyta išlygų šiam reorganizavimo arba likvidavimo pagrindui.

„Abejoju, ar Vyriausybė, priimdama tokį nutarimą, neviršijo savo, kaip vykdomosios valdžios, įgaliojimų ir nepažeidė Konstitucijoje įtvirtintų principų, susijusių su švietimu ir savivaldybių savarankiškumu. Tikimės Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar Vyriausybės nustatyti teisiniai reikalavimai nepaneigia ir savivaldybių veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją bei neprieštarauja pačiai Konstitucijai“, – teigia Seimo narė L. Nagienė.

Kreipimąsi pasirašę 57 Seimo opozicinių frakcijų nariai Konstitucinio Teismo taip pat prašo ištirti, ar Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse nustatytas reikalavimas valstybinėse gimnazijose sudaryti ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klases neprieštarauja Konstitucijai. Seimo narių prašyme atkreipiamas dėmesys į tai, kad toks reikalavimas tiesiogiai sietinas su valstybinės mokyklos veikla ir jos reorganizavimo, likvidavimo pagrindu, nes lemia, kad savivaldybės gimnazijos, kuriose nėra pakankamai mokinių, kad būtų galima sudaryti ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klases, būtų reorganizuojamos arba likviduojamos.

Be to, Seimo narių teigimu, abejonių kelia ir naujojoje tinklo kūrimo taisyklių redakcijoje nustatyto imperatyvaus minimalaus mokinių skaičiaus klasėje reikalavimo teisėtumas. Pažymėtina, kad ankstesnėse mokyklų tinklo kūrimo taisyklių redakcijose buvo nurodomi tik maksimalūs galimi mokinių skaičiai.

Pasak parlamentarų, visi šie abejonių keliantys Vyriausybės nutarimu įtvirtinti mokyklų tinklo kūrimo reikalavimai ir sąlygos Švietimo įstatyme ar jokiame kitame įstatyme nėra nustatyti.

Taip pat, kreipimąsi pateikusių Seimo narių nuomone, pagrįstą abejonę kelia ir tai, ar Švietimo įstatymas tiek, kiek jame nustatyta, kad mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus, jų niekaip įstatyme neapibrėžus, neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, abejotina ir dėl to, ar toks teisinis reguliavimas, kuomet neatitiktis vienam kiekybiniam kriterijui nulemia privalomą mokyklos reorganizavimą ar likvidavimą, nepaneigia savivaldybių teisės reorganizuoti ir likviduoti mokymo ir auklėjimo įstaigas.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą