Įvairenybės

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešimas: „Demokratai siūlo mažinti elektros energiją gaminančių buitinių vartotojų išlaidas“

2022 m. rugsėjo 22 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

 

Ketvirtadienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija teikia Seimo narės Laimos Nagienės inicijuotas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad buitiniai elektros energiją gaminantys vartotojai, prijungiant jų įsirengtas saulės elektrines prie elektros skirstomųjų tinklų, padengtų ne 50 proc. kaip dabar nustatyta įstatyme, o 20 proc. ESO patiriamų tinklo plėtros sąnaudų. Socialiai pažeidžiami elektros energiją gaminantys vartotojai padengtų ne 20 proc., o 10 proc., visi kiti vartotojai – 50 proc. ESO patiriamų sąnaudų.

Pasak L. Nagienės, šiuo metu rekordiniais tempais vykdant elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrą, kaip niekada išryškėjo Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų infrastruktūros trūkumai – visa sistema yra pasenusi ir nepajėgi tenkinti prie tinklo prijungiamų elektros gamybos įrenginių techninių poreikių.

„Tokia skirstomųjų tinklų infrastruktūra ir jos plėtros sąnaudų padengimo reglamentavimas stabdo elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių plėtrą ir sukuria neproporcingai didelę finansinę naštą gaminantiems vartotojams, iš kurių ESO reikalauja padengti pusę patiriamų tinklo plėtros sąnaudų“, – teigia parlamentarė L. Nagienė.

Seimo narės teigimu, šiuo metu gaminantiems vartotojams nustatytas 50 proc. prisidėjimas prie ESO valdomų tinklų plėtros sąnaudų padengimo yra ypač didelė finansinė našta buitiniams gaminantiems vartotojams. Be to, saulės elektrinės prijungimui reikalinga tinklų plėtra, ESO vertinimu, vidutiniškai jiems kainuoja 10 tūkstančių eurų, o kai kurie paprašomi ESO sumokėti 20 tūkst. eurų ir net daugiau.

„Praeityje padarytos Lietuvos skirstomųjų tinklų valdymo klaidos, neužtikrinant savalaikio tinklų modernizavimo ir neplanuojant reikiamo finansavimo, dabar taisomos iš gyventojų kišenės ir ne iš visų, o tik tų, kurie nori prisidėti prie žaliosios energetikos plėtros ir šalies energetinės nepriklausomybės. Toks asmeninis prisidėjimas tampa tarsi savotiška bausmė už pilietinį atsakingumą ir siekį būti savarankiškiems“, – pratęsia L. Nagienė.

Ji pažymi, kad su tokiomis pačiomis skirstomųjų tinklų infrastruktūros ir jos plėtros problemomis susiduria ir kitos dvi buvusios sovietinio bloko kaimyninės šalys – Latvija ir Estija.

„Lygiai taip pat tos problemos sprendžiamos ir tose šalyse – iš gaminančių vartotojų reikalaujama padengti didžiąją tinklų plėtros sąnaudų dalį. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva su savo kaimynėmis yra vienintelės šalys visoje Europos Sąjungoje, nustačiusios tokį intensyvų gaminančių vartotojų finansinį prisidėjimą prie tinklų plėtros sąnaudų padengimo“, – sako L. Nagienė.

ESO pateiktais duomenimis, planuojama, kad per ateinančius trejus metus gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje išaugs keturis kartus, o šiuo metu pusė, t. y. 20 tūkstančių, transformatorinių nėra modernizuotos.

Taigi, kaip pažymi L. Nagienė, tokių atvejų, kuomet prijungiant buitinių gaminančių vartotojų elektros gamybos įrenginius prireiks tinklų plėtros, skaičius augs. Jos teigimu, skirstomųjų tinklų infrastruktūros modernizavimas ir plėtra turėtų būti labiau finansuojama ne buitinių gaminančių vartotojų sąskaita, bet iš finansų ministerijos skirtų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, t. y. iš skirstomųjų tinklų plėtrai skirtų 82,5 mln. eurų.

Pataisomis siūlomi pakeitimai užtikrintų protingą ir proporcingą buitinių gaminančių vartotojų prisidėjimą prie skirstomųjų tinklų plėtros.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

carvertical VIN patikra

Parašykite komentarą