Įvairenybės

Seimo Ateities komiteto pranešimas: „Ar nauja geopolitinė realybė gali paspartinti Europos klimato planus“

2022 m. balandžio 25 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Balandžio 22 d. Ateities komiteto posėdyje buvo svarstomas klausimas „Europos žaliasis kursas: naujojoje geopolitinėje realybėje ir energetinės nepriklausomybės kryžkelėje“. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo pradžių Europos Sąjungos (ES) žaliasis susitarimas nebuvo sumanytas kaip taikos ir saugumo stiprinimo priemonė, tačiau bloke didėjantis sutarimas dėl būtinybės pasiekti ekologišką strateginę Europos autonomiją dabar reikalauja nutraukti energetinę priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro ir padidinti žaliosios energijos tiekimo saugumą.

Nepaisant to, praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija uždegė žalią šviesą prieštaringiems taksonomijos teisės aktų pakeitimams, klasifikuodama investicijas į branduolinę ir dujomis pagrįstą energiją kaip tvarias ir sukeldama įnirtingą bloko narių atsaką dėl planų branduolinę energiją ir dujas pavadinti „žaliomis“ investicijomis.

Panašiu pastebėjimu, kreipdamasis į posėdžio dalyvius, pasidalijo ir Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata, pradėjęs diskusiją nelengvais klausimais – nuo kada ir kodėl gamtinės dujos tampa žaliojo kurso elementu; ar keičiasi šitame kontekste supratimas apie Europos žaliąjį kursą. Jo pastebėjimu, galima manyti, kad dabartinė krizė yra pavėluotas realybės patikrinimas, susijęs su iššūkiu pakeisti iškastinį kurą, nuo kurio Europa vis dar labai priklauso. Tad, svarstoma, ar nepanašu, kad tai galėjo padėti Rusijai apsispręsti dėl agresijos prieš Ukrainą?

Apie žaliojo kurso tikslus ir uždavinius kalbėjęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pastebėjo, kad Lietuvos prioritetai šiame kontekste yra net ambicingesni nei Europos Sąjungos įgyvendinami siekiai – paspartinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos, ugdyti strateginę nepriklausomybę nuo kitų kontinentų, perorientuoti pramonę į antrinių žaliavų panaudojimą gamybos cikle. Ministro nuomone, Lietuva nuo subsidijas gaunančia šalimi privalo tapti šalimi donore, kuri galėtų prisidėti prie kitų šalių vystymosi.

„Šiandien konkurencingi yra tie, kurie anksčiau pasuko žaliojo kurso taku, atsijungdami nuo dujų ir atsirišdami nuo iškastinio kuro. Todėl šiandien mažiausias sąskaitas moka tie, kurie laiku sugebėjo pasikeisti savo energetinius išteklius“, – šiais žodžiais savo pranešimą pradėjo Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, kuris yra atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę.

Komisaras V. Sinkevičius pabrėžė, kad „žaliasis kursas, be jokios abejonės, nėra ta sidabrinė kulka, kuri išsprendžia problemas trumpalaikėje perspektyvoje, tačiau esminis jos momentas –  energetinė diversifikacija“. Jo nuomone, norint atsisakyti iškastinio kuro, „tai reikia daryti nuosekliai. Deja, bet iki šiol tai buvo daroma atvirkščiai, todėl dabar matome sudėtingą diskusiją ir sudėtingą europinio solidarumo paiešką“.

Antras labai svarbus dalykas, kurį pastebėjo V. Sinkevičius, yra energetinis efektyvumas – net saugiausia, žaliausia, tvariausia energetika vis dėlto yra ta energijos rūšis, kurios mes nesuvartojome ir šiandien dienai. Todėl labai daug energijos resursų yra iššvaistoma, kai kurie jų net nėra atkeliavę iki galutinio vartotojo. „Visus procesus reikia spartinti, nes atsinaujinanti energetika yra būtent tai, kas leidžia mums užtikrinti energetinį nepriklausomumą. Todėl tarp visų visuomeninių interesų, energetikos ir klimato kaitos prioritetų – energetika yra svarbiausias“, – pasisakymo pabaigoje pridūrė komisaras, kalbėdamas apie ilgalaikius žaliojo kurso strateginius sprendimus.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pratęsdamas mintį apie energetinę nepriklausomybę pažymėjo, kad tai yra Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas: šiandien Lietuva yra lyderė Europoje pagal tai, kad gali gyventi be rusiškų energetinių išteklių.

Kitas svarbus aspektas, ministro teigimu, yra kainų klausimas: „Kuo daugiau energetinių išteklių gaminame patys, tuo jų kainos Lietuvoje bus mažesnės. Visų energetinių išteklių konvergencija vyksta į elektrą – dujos, nafta tampa elektra, ir lūžis yra didžiulis – toks, kokį mes turėjome 20 a. pradžioje atsiradus vidaus degimo varikliui. Elektra yra gėris, kadangi ją galima gaminti iš atsinaujinančių išteklių, ir nuolat atsinaujinti.“

Kaip pažymėjo posėdyje dalyvavę pranešėjai, atsinaujinanti energetika yra ateitis. Kai iškastinis kuras dabar labai brangsta, tik tai gali paskatinti žaliosios energijos konkurencingumą. Tai naujas ekonomikos variklis, kur ES ir Lietuva gali ir turi užsiimti geras startines pozicijas, pritraukiant investicijas, startuolius, skatinant technologijas ir kt. Žaliasis kursas skatina vadinamąją technologijų konvergenciją, suprantant, kad ateityje visa energetika bus visiškai susieta su visomis naujos kartos technologijomis ir stipria žiedine ekonomika. „Tačiau ateities technologijų klausimas labai paprastas: ar Europa tas technologijas pardavinės, ar pirks iš trečiųjų šalių?“ – retorinį klausimą uždavė energetikos ministras D. Kreivys. Kartu jis pabrėžė, kad tiek ES, tiek Lietuva turi reikšti daugiau ambicijų siekiant paspartinti energetinio sektoriaus inovatyvių technologijų naudojimą, kad būtų sukurta lankstesnė, įperkama ir dekarbonizuota sistema, kuri suteiktų vartotojui geresnį pasirinkimą ateityje.

Ateities komitetas, suprasdamas, kad žaliojo kurso kryptis, nors ir prieštaringa ir kupina praktinio įgyvendinimo problemų, negali būti siaurinama ir suprantama kaip tik nulinės emisijos iki 2050 m. suvaldymo klausimas, todėl įvertinęs, kad reikia ieškoti skubių sprendimų, kurie gali turėti ilgalaikį poveikį žaliojo kurso įgyvendinimui, ypač kai kalbama apie energetikos politiką, tęs šio klausimo parlamentinę kontrolę.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą