2021 m. spalio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Seimo Ateities komitetas rugsėjo 29 d. kvietė į neformalaus ateities forumo „Intelektualinio Lietuvos savarankiškumo“ nuotolinę diskusiją, kurioje buvo kalbama apie Lietuvos energetiką, jos iššūkius ir ateities viziją.
Renginio dalyviai aptarė esamą elektros energijos ūkio padėtį tiek perdavimo, tiek ir skirstomajame elektros tinkle. Diskusijos metu buvo bandoma atsakyti į svarbiausius elektros rinkos strategijos klausimus: ar sistemos susidėvėjimas leis ir ateityje be sutrikimų tiekti kokybišką elektros energiją visiems šalies vartotojams? Kaip užtikrinamas investicijų į tinklo palaikymą nuoseklumas ir tolygumas? Kokie ateityje bus elektros energijos generavimo pajėgumai Lietuvoje, koks elektros energijos kiekis bus reikalingas 2030 metais ir ar taps Lietuva elektrą eksportuojančia šalimi?
Komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata pabrėžė, kad pagrindinis diskusijos tikslas – ne tiek aptarti esamą elektros energijos ūkio situaciją, kiek apžvelgti, kokios yra ateities tendencijos ir kaip link jų judama įvertinant ūkio augimą, naujų elektrai imlių pramonės šakų atsiradimą ir skaitmenizacijos procesus, „kurie pareikalaus neįsivaizduojamų elektros energijos kiekių“. R. Lopata taip pat pabrėžė diskusijos svarbą svarstant Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ koncepciją.
Pagrindinis diskusijos pranešėjas, Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Kęstutis Jauniškis, išskyrė tris pagrindines mikro lygmens elektros energetikos sektoriaus problemas, nuo kurių sprendimo priklausys, kaip seksis įgyvendinti energetikos strategiją. Pirma, investicijų į elektros tinklą, kurį sudaro 126 tūkst. km elektros linijų, o 2/3 jų yra oro linijos, netolygumas: finansavimo svyravimai sukelia kvalifikuotų darbuotojų migravimą į kitus sektorius, mažina konkurencingumą ir kelia paslaugų kainą. Antra, nesant aiškaus trejų–penkerių metų plano, įmonėms sudėtinga planuoti savo veiklą, įvertinant ir veiklos sezoniškumą. Trečia, kainų dempingas (žemiausios kainos kriterijus) tampa paskata naujoms įmonėms „bandyti laimę“ strateginiame energetikos sektoriuje, atsiranda nekomerciniai konkurentai, kurie nori perimti infrastruktūros kontrolę (pvz., Kinijos įsteigtos įmonės).
Energetikos viceministrė Inga Žilienė pažymėjo, kad tiek skirstymo, tiek perdavimo sistemų operatorius skelbia dešimties metų planus, ir kasmet jiems yra skiriama ne mažiau nei 300 mln. eurų. Ji taip pat pabrėžė, kad „Lietuva šiandien yra ties žaliosios transformacijos slenksčiu, ties tuo startu, kai jau yra įvykę daug pokyčių: gaminančių vartotojų plėtra, elektromobilumo įkrovimo stotelės, saulės elektrinių plėtra, tačiau čia susirinkusi bendruomenė supranta, kad didžioji plėtra – dar tik prieš akis“. Pabrėždama modeliavimo svarbą, kiek ateityje bus pagaminama saulės, kiek vėjo energijos ir ar tinklas bus pajėgus atlaikyti tokį elektrifikacijos kiekį, energetikos viceministrė atkreipė dėmesį ir į kvalifikuotų darbuotojų, kurių reikės namų elektrinėms ir elektros energijos kaupikliams aptarnauti, poreikį.
Kalbėdami apie ateities elektros energijos poreikį, „Litgrid“ ir ESO atstovai vieningai sutarė, kad 2030 metais, tikėtina, jis bus 15–17 TWh. AB „Ignitis group“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas pabrėžė itin svarbią ateities dimensiją – klimato kaitą ir kylančias emisijų kainas, kurios iškelia ir iškastiniu kuru pagrįstą energijos kainą. Jis sakė: „Baltijos regionas yra labai palankus ir žemyniniam, ir jūriniam vėjui, ir netgi saulės ir vėjo energetikai vystyti, o pilnas teorinis Lietuvos žaliosios energijos potencialas – iki 180 TWh. Pasiekime bent 10 proc. to potencialo ir turėsime ne energiją importuojančią, o energiją eksportuojančią valstybę“.
Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pažymėjo, kad pramonės įmonės nori pačios investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, nes taip ne tik apsirūpinama savo energija, bet mažėja ir jų gaminamos produkcijos CO2 kiekis, kuris eksportuojant produkciją, gali būti grąžinamas kaip galutinės kainos dedamoji.
Diskusijoje buvo keliamas klausimas ir dėl elektros tinklo sinchronizacijos su kontinentine Europa projekto: ar sklandžiai vyks dešimties elektros linijų išjungimas, ar pakaks politinio ryžto jas išjungti. Tvarus regionas be pilnos sinchronizacijos ir fizinio linijų išmontavimo neįmanomas. Energijos importas į regioną turi būti apribotas ir vykdomas pagal europines taisykles.
Be išmanaus tinklo, be skaitmeninių sprendimų įvairiuose lygmenyse neįmanoma žalioji transformacija. Mikro lygmens problemos daro įtaką ir makro lygmens elektros energetikos sprendiniams. Modeliuojant energetikos sektoriaus makro lygį, nuspręsta kviesti į pagalbą energetikų bendruomenę.
Daugiau informacijos:
Raimundas Lopata
Ateities komiteto pirmininkas
El. p. raimundas.lopata@lrs.lt
Parengė
Jolanta Žaltkauskienė
Ateities komiteto biuro patarėja
El. p. jolanta.zaltkauskiene@lrs.lt
Tel. (8 5) 239 6746
Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
