Verslas

Seimo Ateities komitete diskutuota apie Lietuvos ekonominę būklę, perspektyvas ir ateities iššūkius

2024 m. gegužės 30 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienosSeimo nuotraukosSeimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriumi pristatė šeštą šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurios metu dalyviai aptarė Lietuvos ekonomiką ir jos perspektyvas ateityje.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas dabartinę Lietuvos ekonomiką apibūdino kaip industrinę, kuri ateityje gali keistis:

„Lietuvos ekonomika kol kas yra industrinė ekonomika, varoma didelių kietųjų sektorių, su perspektyva, kad taps paslaugų varoma ekonomika“, – teigė A. Izgorodinas.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Aleksandras Abišala pasiūlė Lietuvos ekonomikos modelio apibrėžimą, kuriuo reikėtų remtis ir ateityje:

„Lietuvos ekonomika yra kuriančių žmonių ekonomika, kurią remia efektyvios institucijos, inovacijų paramos sistema ir valstybės pastangos palengvinti investicijas“, – formulavo A. Abišala.    

FINTECH HUB LT valdybos narys Saulius Racevičius teigė, kad Lietuvos pramonė pasižymi lankstumu, kuris realizuojasi per inovatyvumą, tačiau tam reikia puoselėti nebijojimo suklysti mentalitetą:

„Lankstumas, kuris yra realizuojamas inovatyvume. Tas inovatyvumas aprėpia ir mentalinį mąstymą, nebijojimą suklysti. Mums reikia turėti nebijojimo suklysti kultūrą ir judėti link inovatyvios ekonomikos“, – svarstė S. Racevičius.

Gamybos inovacijų slėnio direktorius Gintaras Vilda atkreipė dėmesį, kad mūsų pramonė yra pasiruošusi kurti savo prekės ženklus, tačiau inovacijų įvedimas į globalią rinką reikalauja didelio įdirbio:

„Lietuvos pramonės išskirtinumas, kad kuo toliau, tuo daugiau pridėtinės vertės mes sukuriame gamindami paprastas prekes. Pirmiausia mes jas atsiveždavom ir nukaldavom, šiandien mes jau išvežam galutinį gaminį tik ne savo pavadinimu, bet tai jau nebetoli to. Ir jeigu mes pradėsime finansuoti inovacijas, tada mes suprasime, kad inovacijos įvedimas į globalią rinką reikalauja pardavimo tinklų, kurias sukurti yra sunku. Čia reikia mūsų institucijų susitelkimo“, – sakė G. Vilda.

Vadybos ir ekonomikos mokslų daktaras prof. emeritas Valdas Samonis kalbėjo apie Lietuvos industrijos perspektyvą ir siūlė ruoštis perėjimui link paslaugų visuomenės:

„Mes einame į poindustrinę visuomenę, tai reiškia, mes einame į paslaugų visuomenę. Tam reikia turėti daug gero žmogiškojo kapitalo, gerų universitetų ir sveikatos apsaugos. Reikia kreipti dėmesį į emigracijos sulaikymą arba cirkuliaciją. Taip pat reikia svarstyti, kaip pritraukti daugiau kapitalo“, – dėstė V. Samonis.  

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovo Dano Arlausko svarstymu, mūsų geografija ir mentalitetas nulemia tai, kad esame paslaugų gamintojai, todėl turėtume į tai koncentruotis:   

„Aš galvoju, kad mes ne ta šalis, kuri gali aplenkti didesnius žmogiškuosius ir finansinius išteklius turinčias valstybes, kurios gali kurti masto ekonomiką. Todėl įvertinkim mūsų geografinę padėtį, savo mentalitetą. Mes esame paslaugų gamintojai pagal mentalitetą, ir mes turime čia koncentruotis“, –t eigė D. Arlauskas  

Lietuvos ekonomistas dr. Raimondas Kuodis teigė, kad artimiausioje ateityje valstybių išlaidos sveikatos apsaugai smarkiai kils:

„Dabar skaičiuojama, kad išsivysčiusiose šalyse sveikatos apsaugai tuoj apsimokės skirti vos ne 30 proc. BVP. Tai yra racionalu, nes žmonės praktiškai viską turi ir nori ilgiau gyventi“, – kalbėjo R. Kuodis. 

Diskusiją moderavo Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

 

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. raimundas.lopata@lrs.lt

 

 

Parengė

Gediminas Kašėta

Strateginio prognozavimo skyriaus

Išorinės informacinės aplinkos ekspertas

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

El. p. gediminas.kaseta@lnb.lt

 

Ateities komiteto biuras

Tel. (0 5) 209 6899

El. p. ateitieskt@lrs.lt

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą