2022 m. gegužės 9 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)
Lietuvos žaliojo kurso tikslas – ne tik sumažinti šiltnamio efektą sukeliančio iškastinio kuro naudojimą, kad būtų išvengta blogiausių klimato kaitos pasekmių, bet ir kartu bandyti išspręsti tokias visuomenės problemas kaip ekonominė ir socialinė nelygybė. Šį aktualų klausimą – „Lietuvos žaliojo kurso ateitis: dėmesys atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir ekologiškoms technologijoms“ – Seimo Ateities komitetas svarstė gegužės 6 d. posėdyje.
Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra bet kokio nepriklausomos energijos perėjimo, kad būtų pasiektas grynasis nulis, pagrindas. „Lietuvai vis labiau nutolstant nuo anglies dioksido išskiriančio iškastinio kuro, norint užtikrinti sklandų kelią iki nulinės emisijos, labai svarbu suprasti dabartinį atsinaujinančių energijos šaltinių vaidmenį mažinant anglies dioksidą įvairiuose sektoriuose“, – pabrėžė Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.
Šiandien matomos aukštos energijos kainos kelia naujų iššūkių atsinaujinančių energijos šaltinių pramonei, tačiau dėl padidėjusių iškastinio kuro kainų atsinaujinantys energijos šaltiniai tampa dar konkurencingesni. Todėl Lietuvos pajėgumų gaminti elektros energiją iš saulės baterijų, vėjo turbinų ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų ateinančiais metais tik spartės – akcentavo Lietuvos energetikos agentūros direktorius Virgilijus Poderys. Jo nuomone, daugelis valstybių turi planus pasiekti klimato neutralumą iki 2050 m., tačiau neturi / neįgyvendina politikos priemonių tiems tikslams pasiekti, taigi Lietuva turi patrigubinti investicijas į šalies atsinaujinančių šaltinių energetikos sektorių. Pasak V. Poderio, anksčiau – elektros gamintojas taikėsi prie vartotojo, dabar vartotojas turės taikytis prie gamintojo. Todėl ypatingas dėmesys – naujiems sprendimams, kurie padės subalansuoti elektros pasiūlą ir paklausą, o atsinaujinanti energija yra geriausias būdas apsaugoti Lietuvą nuo kintančių iškastinio kuro kainų.
Lietuvos energetikos instituto (LEI) direktoriaus dr. Sigito Rimkevičiaus pastebėjimu, būtina identifikuoti konkretų finansavimą žaliojo kurso moksliniams tyrimams, siekti ir inicijuoti bandomuosius-demonstracinius mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų projektus Lietuvoje – pažangių miestų misijoms, vandenilio technologijoms ir kitoms žaliojo kurso iniciatyvoms įgyvendinti. Taip užtikrinant geresnį suderinamumą su Europos Sąjungos (ES) misijomis, prie kurių įgyvendinimo Lietuva turės prisidėti savo įnašais į programą „Europos horizontas“. O tai garantuotų efektyvesnį lėšų susigrąžinimą iš ES programų.
Kauno technologijos universiteto (KTU), Elektros energetikos sistemų katedros vedėjo prof. Sauliaus Gudžiaus nuomone, labai svarbu stiprinti profesinį orientavimą mokyklose atnaujinant studijų programas, siejant jas su Lietuvos energetikos strategija ir pozicionavimu energetikos inovacijų sektoriuje.
„Energetikos sistemos plėtra ir funkcionavimas tampa gerokai sudėtingesnis, platesnis ir reikalauja kompleksinio požiūrio“, – akcentavo, LEI Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas dr. Arvydas Galinis. Jo požiūriu, kardinali energetikos sektoriaus pertvarka, paliečianti ir kitas ūkio šakas, reikalauja gilios ir kompleksinės analizės arba strateginio planavimo. Strateginis planavimas turi būti gyvas mechanizmas – Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, Nacionalinio energetikos ir klimato srities planą ar kitus strateginius dokumentus periodiškai atnaujinantis iš nuolat vykstančių ir gilių strateginių tyrimų, o ne epizodiškai užsakomų projektų rezultatų. Tokių projektų eigoje neįmanoma įsigilinti į problemų esmę, kompleksiškumą, rasti suinteresuotų pusių interesų balansą ir suformuluoti kokybiškas strategines kryptis, kurios galėtų būti įgyvendinamos, o ne liktų dokumentų lentynose. A. Galinis pabrėžė, kad strateginiam planavimui reikalinga ištisa sistema, apimanti ES ir šalies tikslų ir tarptautinės konjunktūros analizę, reikiamų duomenų rinkimą ir kaupimą, kryptingai orientuotus mokslinius tyrimus, strateginių krypčių formulavimą, priimtų strateginių dokumentų įgyvendinimą ir bendrą situacijos šalies ūkyje sekimą. Į strateginio planavimo sistemą turėtų būti įtraukti ministerijų atstovai (koordinacinis komitetas), energetikos įmonių ir asociacijų atstovai, mokslinių tyrimų institucijos, energijos vartotojų ir visuomenės atstovai ir kt.
Griežtesnė politika ir aukštesni klimato tikslai, skatinantys atsinaujinančių energijos šaltinių paiešką, naudojimą, diegimą ir vartojimą, norint pasiekti ,,grynąjį nulį“, verčia sparčiau diegti žaliąsias technologijas įvairiuose ekonominiuose sektoriuose. O nulinei emisijai pasiekti reikia precedento neturinčio pokyčio energetikos sektoriuje. Norint įgyvendinti šio plano siekius, reikės, kad visos suinteresuotosios šalys imtųsi reikšmingų veiksmų. Todėl Seimo Ateities komitetas toliau tęs parlamentinę kontrolę dėl Lietuvos žaliojo kurso strateginių perspektyvų ir galimų rizikų.
Komiteto posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti ir „Youtube“ kanale Atviras Seimas.
Parengė
Seimo Ateities komiteto biuras
Miglė Kadonova, tel. (8 5) 239 6894, el. p. migle.kadonova@lrs.lt
Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
