Verslas

Seimo Ateities komitetas: „Kaip įgalinti Lietuvos ekonomikos transformaciją?“

2024 m. birželio 10 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienosSeimo nuotraukosSeimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 

Ilgalaikė Lietuvos ekonomikos raidos vizija yra aiški, tačiau reikės įveikti sudėtingus iššūkius siekiant ją įgyvendinti, konstatuota birželio 7 d. vykusiame Seimo Ateities komiteto posėdyje, skirtame konkurencingos, socialiai atsakingos ir tvarios Lietuvos ekonomikos vizijos įgyvendinimui.

„Šiandien visi sutariame, kad Lietuvos ekonomikai būtina pereiti prie aukštos pridėtinės vertės kūrimo, iš esmės padidinti darbo našumą, išnaudoti augančios žaliosios ekonomikos galimybes. Tačiau nesame suskaičiavę būtinoms pertvarkoms reikalingų finansinių išteklių ir susitarę dėl jų šaltinių, vangiai pertvarkome mokslo ir inovacijų sistemą, nepasiekiame reikalingo švietimo ir įgūdžių sistemos efektyvumo“, – apibendrino Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.

Lietuvos ekonomikos transformacijos gairės yra išdėstytos 2023 m. pabaigoje Seimo patvirtintoje valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“. Joje nustatyta, kad Lietuvos ekonomika ateityje turėtų remtis visuomenės kūrybiniu potencialu, tarptautinėms vertės grandinėms tiekiamomis inovacijomis, žiediškumo ir tvarumo principais, atsižvelgti į pakitusią visuomenės demografinę sudėtį ir užtikrinti socialiai teisingą viešųjų pajamų paskirstymą.

Lietuva turi galimybę pasiekti vizijoje „Lietuva 2050“ užsibrėžtus ambicingus prekių ir paslaugų eksporto, išteklių produktyvumo, pažangių ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos ir žinioms imlių paslaugų sektoriuose dirbančių darbuotojų dalies augimo tikslus, tačiau nerimą kelia stagnuojantis darbo našumo augimas, pažymėjo posėdyje dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė. Vis dar didelę mūsų ekonomikos dalį sudaro žemos pridėtinės vertės verslai, svarbiausios kliūtys transformacijai – darbuotojų įgūdžių ir darbo rinkos poreikių neatitikimas, lėta robotizacija, ribota prieiga prie finansavimo – vidutiniškai verslas Lietuvoje skolinasi 22 proc. brangiau nei kitose euro zonos šalyse.

Viceministrei antrino ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė. Ji pažymėjo, kad per pastaruosius 20 metų pragyvenimo lygis Lietuvoje auga sparčiai, atsilikimas nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio sumažėjo nuo 55 proc. iki 17 proc., todėl konkurencingumo darbo jėgos kainos pagrindu galimybės yra beveik išsemtos. Ekonomikos transformacija kartu su neigiamomis demografinėmis tendencijomis, klimato kaita, geoekonomine fragmentacija sukuria didelį spaudimą viešiesiems finansams, todėl būdina didinti mokestines pajamas, efektyvinti išlaidas švietimo ir sveikatos srityse, pritraukti kuo daugiau inovatyvių investuotojų.

Lietuvos ekonomikos pažangos sprendimai turi eiti koja kojon su ES politika, teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Iki 2027 m. turime smarkiai dekarbonizuoti šilumos ūkį, transportą, nes kitu atveju, pasikeitus apyvartinių taršos leidimų kainai, į ES biudžetą Lietuvai teks sumokėti daugiau nei iš jos gausime. Energetinei transformacijai reikalingas technologijų importas kol kas blogina mūsų importo-eksporto balanso rodiklius, tačiau transformacijai įvykus, jų grąža bus ilgalaikė ir tvari.

Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus pažymėjo, kad žemės ūkis kartu su maisto pramone, miškininkyste, žuvininkyste sukuria apie 7 proc. BVP ir kasmet auga apie 6–7 proc. Šis sektorius yra strateginės svarbos, kadangi užtikrina šalies atsparumą ir ilgalaikį konkurencingumą globaliu mastu augant maisto produktų paklausai. Pagrindiniai iššūkiai šiai ekonomikos šakai –bendrosios ES žemės ūkio politikos tęstinumas, atsparumas potencialioms krizėms, žemės ūkio darbuotojų kartų kaita.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pasidžiaugė, kad valstybės institucijų brėžiamos ekonomikos raidos projekcijos atitinka verslo matymą, tačiau jų įgyvendinimas tebėra iššūkis. Trys pagrindiniai šiandieniniai verslo poreikiai – darbuotojai ir jų išsilavinimas, prieiga prie kapitalo ir energetika. Ypač akcentuotina šalies ekonomikos ateities kryptis yra dekarbonizacija, Lietuvos pramonei sukurianti pranašumą dalyvaujant Europos Sąjungos viešuosiuose pirkimuose. Dabartinės investicijos į energetiką turi orientuotis į vėjo jėgaines, vandenilio gamybą, bendradarbiavimą su ateities Vokietijos pramone.

Posėdyje taip pat pasisakė Seimo nariai Kasparas Adomaitis, Viktoras Pranckietis, Energetikos ministerijos kancleris Tomas Daukantas, Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento direktorius Saulius Kerza, Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analitikas Justinas Mickus, Ministro Pirmininko patarėjai Raimondas Kuodis ir Darius Žeruolis.

Parengė

Ieva Lavišienė

Tel. (8 5)  209 6363, el. p. ieva.lavisiene@lrs.lt

 

Giedrius Viliūnas

Tel. (8 5)  209 6203, el. p. giedrius.viliunas@lrs.lt

 

 

Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

Parašykite komentarą