2021 m. balandžio 8 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Ateities komitetas tęsia neformalaus Ateities forumo „Lietuvos intelektualinio savarankiškumo“ diskusijas. Balandžio 7 d. kartu su žymiais šalies lituanistais, kalbininkais ir akademikais buvo svarstomi lietuvių kalbos politikos ir jai reikalingų pokyčių klausimai, aptarta lietuvių kalbos plėtra skaitmeninėje terpėje ir valstybinės kalbos funkcionavimo problemos šalyje bei diasporoje.
Forumo dalyvių nuomone, iš esmės kalbos gyvybės idėja turi vienyti ir praturtinti bendruomenę, tačiau šiame laikmetyje susiduriame su priešingu reiškiniu – kone visame Vakarų pasaulyje diskusijos apie kalbą poliarizuoja ir skaldo visuomenes, kelia socialines įtampas. Lietuvoje šiuo metu dominuoja du kalbos naratyvai. Pirmasis naratyvas – apie kalbą kaip vertybę ir tapatybės pagrindą, kuris neskatina imtis jokių veiksmų, nes vertybėmis yra didžiuojamasi savaime. Antrasis – yra pasakojimas apie kalbos norminimą, kaip institucinę atgyveną, nes ji turi būti laisva ir nereglamentuota.
Pastarasis naratyvas yra itin aktualus šalies mokyklose. Tai lengvai paaiškinama, nes jaunimui bandant neatsilikti nuo pasaulyje vykstančių pokyčių, nuolatinio veikimo globalioje skaitmeninėje ir daugiakalbėje erdvėje, lietuvių kalbos mokymas mokyklose liko toks pats, kaip ir prieš šimtą metų. Taigi kalbos samprata naujųjų medijų aplinkoje pasikeitė, tačiau šalies švietimo sistemoje – stagnuoja ir neberanda adekvataus ryšio su laikmečio aktualijomis.
Diskusijoje akcentuota, kad naujoji lietuvių kalbos politika turėtų stiprinti lietuvių kalbos ir šiuolaikinio, sparčiai skaitmenizacijos procesų veikiamo, pasaulio ryšį. Naivu tikėtis, kad nuo 2013 m. vis dar nepriimtas Konstitucinis valstybinės kalbos įstatymas išspręs kraštutinių kalbos ideologijų, sumenkėjusio kalbos prestižo ir nelankstaus kalbos funkcionavimo problemas skaitmeninėje erdvėje.
Nei teisinių, nei komercinių, nei kalbos vartojimo problemų nesprendžia ir šalyje veikianti valstybinės kalbos funkcionavimo sistema, kurioje apstu dalyvių, prižiūrėtojų ir stebėtojų bei persidengiančių funkcijų. Nesugebame rasti konsensuso dėl pavardžių rašymo, keliakalbių gatvių pavadinimų ir santykio tarp „sava“ ir „svetima“. Diskusijos pranešėjai vylėsi, kad viskas turėtų prasidėti nuo kiekvieno iš mūsų įsipareigojimo lietuvių kalbai, savai Respublikai ir iniciatyvos patiems kurti lietuvių kalbos intelektualias sistemas.
Šio diskurso „Lietuvos intelektualinio savarankiškumo“ virtualioje diskusijoje dalyvavo ir atsakymų į klausimus ieškojo: Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė Genovaitė Kačiuškienė, Kalbos premijos laureatas Aldonas Pupkis, Vytauto Didžiojo universiteto italų kalbos dėstytojas Stefano Lanza, Rašytojų sąjungos pirmininkė Renata Šerelytė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos politikos pakomisės narė prof. dr. Laima Kalėdienė, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas dr. Audrius Valotka, kultūrologė, filosofė dr. Daiva Tamošaitytė, poetas Vladas Braziūnas, publicistas Vaidas Jauniškis, rašytojas Andrius Jakučiūnas ir kiti forumo dalyviai. Diskusiją moderavo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata.
Neabejingieji lietuvių kalbai Seimo interneto svetainės Youtube paskyroje gali peržiūrėti visą įvykusios diskusijos ĮRAŠĄ.
Ateities komiteto biuras
Tel. (8 5) 239 6950
El. p. ateitieskt@lrs.lt
Pranešimą paskelbė: Jolanta Anskaitienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
