Studijos

Seime pristatoma idėja atstatyti sostinės Rotušės bokštą su jame įtaisytu laikrodžiu 

LVŽS frakcijos Seime seniūnės Aušrinės Norkienės, frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės ir Lietuvos kultūros politikos instituto iniciatyva organizuojama konferencija ir diskusija „Atstatykime Lietuvos sostinės Rotušės laikrodį – svarbiausią valstybės laikrodį“.

Anot rengėjų, konferencija svarbi Lietuvos sostinei, valstybei ir kiekvienam Lietuvos gyventojui, nes joje siekiama išanalizuoti svarbiausio valstybės laikrodžio atstatymo sąlygas ir prielaidas.

„Rotušės laikrodžio atstatymas būdavo vis atidedamas, nes istorikai, kultūros paveldo ir kiti specialistai, tarp jų ir buvęs kultūros ministras, pritardami Rotušės laikrodžio atstatymo idėjai, rekomenduodavo pirma ištirti išlikusią sostinės ir jos laikrodžio istorijos medžiagą, įvertinti, kiek ją galima panaudoti atkuriant autentiškos architektūros laikrodžio bokštą. Atsiliepdamas į rekomendacijas, profesorius Libertas Klimka ištyrė istorijos medžiagą ir savo įžvalgas suguldė studijoje „Vilniaus rotušė ir jos laikrodis“. Tad šiandien ir norime pasidalinti su visuomene paveldo tyrimais, išvadomis ir pasiūlymais,“ – sako A. Norkienė.

Atkurtas Vilniaus Rotušės laikrodis su šiuolaikiškai išplėtotomis funkcijomis neabejotinai taptų jungtimi tarp istorinės miesto praeities ir jo ateities vizijos, svarbiu sostinės paveldo objektu, šiuolaikinio mokslo ir technikos paminklu. 

„Jau padaryta nemažai darbų. Be minėtos studijos parengimo ir išleidimo, atlikti Rotušės aikštės archeologijos tyrimai, architektai padarė galimo laikrodžio bokšto maketą, informacinių technologijų specialistai jau kuria programą laikrodžio kompiuterinei įrangai bei steigiamas sostinės Rotušės laikrodžio atstatymo fondas“, – sako Lietuvos kultūros politikos instituto direktorius Antanas Staponkus.

Anot A. Staponkaus, Rotušės bokštas su jame įtaisytu laikrodžiu turėtų būti atstatomas ir atkuriamas Lietuvos gyventojų lėšomis „prisidedant po plytą“ ir išeivijos, verslo įmonių, kultūros fondų, kitų kultūros mecenatų skiriamomis lėšomis.

Institutas pažymi, kad 2023 m. sausio 25 d. bus minimos 700-osios Vilniaus įkūrimo metinės (tiksliau, 700-osios metinės nuo Vilniaus vardo pirmą kartą paminėjimo žinomuose istoriniuose dokumentuose – Gedimino laiškuose Europos miestų amatininkams).

„Norime sutelkti pasaulio lietuvius, Lietuvos gyventojus, sąžiningai vykdyti prisiimtą pareigą saugoti, tvarkyti ir populiarinti Vilniaus istorinį centrą, įrašytą į UNESCO globojamo svarbiausio žmonijos kultūros paveldo sąrašą“, – sako R. Šalaševičiūtė.

Lapkričio 24 d., 12 val. visus maloniai kviečiame į Seime rengiamą Spaudos konferenciją.

Pranešimą paskelbė: LVŽS komunikacijos grupė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Rekomenduojame
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Parašykite komentarą