Spalio 18 – lapkričio 8 d. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) eksponuojama Lietuvos laisvės entuziasto, Norvegijos parlamento nario Ingvaldo Asmundo Godalo 85-osioms gimimo metinėms skirta paroda.
Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Ingvaldas Godalas inicijavo Baltijos šalių palaikymo grupę (kitaip vadinamą „SOS Baltikum“). Būdamas šios grupės vadovu atliko svarbų vaidmenį atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę, nuosekliai rėmė Lietuvą kelyje į laisvę. Dirbdamas Norvegijos parlamento Gynybos komitete, jis įdėjo daug pastangų, kad besikuriančiai Lietuvos krašto apsaugai būtų suteikta kuo daugiau konkrečios materialios paramos. Jo asmeninis indėlis į Lietuvos išsivadavimą, organizuojant laisvojo pasaulio informavimą ir palaikymą, budinant sąžinę, mūsų valstybei nepaprastai svarbus.
Už nuopelnus jis apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, ordino ,,Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.
Ingvaldas Asmundas Godalas nenutraukė ryšių su Lietuva ir vėlesniais metais: dalyvaudavo Laisvės gynėjų minėjimuose, konferencijose, skaitė pranešimus, rašė knygas ir straipsnius. Jis išliko aktyvus ir drąsus kovotojas už žmogaus teises.
„Ingvaldo Asmundo Godalo 85-osioms gimimo metinėms (2019 m. spalio 26 d. jam būtų sukakę 85 metai) skirtą parodą inicijavau būdama Seimo nare ir Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupės pirmininke, suvokdama jos prasmę ne tik parlamentarizmo istorijai, – tai ir užsienio paramos svarbos mažai valstybei lemtingu metu manifestas. Todėl ši paroda – tai laiku Lietuvai suteiktos paramos ir palaikymo užsienio politikoje simbolis, padėkos visiems, parėmusiems Lietuvą kritiniu laiku, ženklas“, – sako parodos iniciatorė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė.
Parodoje panaudotos I. A. Godalo asmeninio archyvo, Seimo archyvo, Antano Stanevičiaus, Jan S. Krogho, Tomo Griškevičiaus nuotraukos.
Parodos pristatymas Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje vyks spalio 25 d., penktadienį, 11 val. Renginyje dalyvaus parodos iniciatorė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė, Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, I. A. Godalo sūnūs, vaikaičiai ir kiti artimieji. Parodą atvers Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupės pirmininkas Simonas Gentvilas.
Ingvaldas Asmundas Godalas (1934–2019).
Tėvas buvo Norvegijos bažnyčios dvasininkas, mama – mokytoja. Baigęs inžinerijos studijas Škotijos universitete, I. A. Godalas ėmė dirbti kelių inžinieriumi Nigerijoje ir Ugandoje. 1969–1970 m., Nigerijos pilietinio karo metu, jis buvo atsakingas už Pasaulio liuteronų federacijos paramos programą Biafroje, 1971–1982 m. dirbo nepriklausomu konsultantu Raulande, o 1982–1985 m. prižiūrėjo Vinjės savivaldybės administravimą.
Savo politiniame darbe I. A. Godalas yra atstovavęs dviem partijoms: iki 1983 m. – Centro partijai, vėliau – Konservatorių partijai. Atstovaudamas Centro partijai, 1972–1973 m. I. A. Godalas ėjo Aplinkosaugos ministerijos valstybės sekretoriaus, 1975–1982 m. – Vinjės savivaldybės tarybos nario, o 1975–1979 m. – Vinjės mero pareigas. 1983 m. tapo Konservatorių partijos nariu. 1985–2001 m. atstovavo Konservatorių partijai Norvegijos parlamente.
- A. Godalas buvo susituokęs du kartus ir turėjo tris vaikus.
Kas paskatino I. A. Godalą remti Lietuvą? Jis užaugo II Pasaulinio karo metais ir karas jam paliko neišdildomą įspūdį. Todėl savo gyvenime jis negailėjo pastangų šalių gynybai vardan laisvės. Jis nuolat tvirtai rėmė NATO, nes buvo įsitikinęs lemiamu šios organizacijos vaidmeniu užtikrinant mažų valstybių nepriklausomybę.
Antroji I. A. Godalo žmona Leena, kilusi iš Suomijos, paskatino jo susidomėjimą Suomijos istorija, ypač iš II Pasauliniu karu Suomijoje. Praleidęs aštuonerius metus tyrinėdamas šį klausimą, I. A. Godalas parašė knygą „Det blåser i grenseland“ („Pasienio šalyje pučia vėjas“), kur išsamiai aprašoma Suomijos II Pasaulinio karo istorija. Nors Vakaruose daugiausia dėmesio buvo skiriama Vokietijos agresijai II Pasaulinio karo metu, o sovietinė agresija buvo pamiršta, Suomijos istorijos tyrinėjimai paskatino I. A. Godalą suprasti, kad II Pasaulinio karo metu Europoje iš tiesų buvo du agresoriai. I. A. Godalas taip pat suvokė tamprų Suomijos ir Baltijos valstybių istorijos ryšį ir tai, kad tiek Suomijai, tiek Baltijos valstybėms teko kentėti vienodą dalią dėl sovietinės tironijos. Tačiau didelė kaina, kurią Suomija sumokėjo gindamasi nuo Sovietų agresijos, I. A. Godalo akyse blanko lyginant su ta kaina, kurią sumokėjo Baltijos valstybės, patyrusios Sovietų Sąjungos jungą, po kurio sekė Vokietijos, o vėliau – vėl Sovietų Sąjungos okupacija.
Pasklidus žiniai, kad Baltijos valstybės siekia laisvės, I. A. Godalas jau buvo parlamento nariu. Gerai išmanydamas istoriją ir gerai žinodamas apie valstybių patirtas kančias, jis kaip parlamentaras ėmė skirti labai daug laiko pagalbos telkimui. Kadangi jam susidarė įspūdis, kad Lietuva pirmavo tarp laisvės siekiančių Baltijos šalių, jis sutelkė visą dėmesį ir pastangas į Lietuvą. I. A. Godalas nedviprasmiškai ir kryptingai siekė, kad Lietuvai kuo greičiau būtų užtikrinta visiška nepriklausomybė ir narystė NATO. Negalėjo būti jokių kompromisų.
Negana to, I. A. Godalas taip pat vykdė pilietinę veiklą, telkė piliečių pastangas teikiant privačią pagalbą ir vykdant kultūrinius mainus.
Pranešimą paskelbė: Asta Markevičienė, Lietuvos Respublikos Seimas
