Seimas priėmė naujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymą (projektas Nr. XIIIP-4280(3) ir lydimuosius teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama sukurti naują efektyvią regioniniu savarankiškumu pagrįstą regioninę politiką, pereiti į kitą kokybinį lygmenį, pagrįstą valstybės ir savivaldybių bei savivaldybių tarpusavio pasitikėjimo, bendradarbiavimo kultūra ir bendrų problemų sprendimu, užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę jose.
„Dažnai kalbame apie regionų nykimą, apie ekonominių skirtumų didėjimą, apie tai, kad mažėja gyventojų skaičius. Bet nesiimame jokių veiksmų, kad suteiktume regionams galių ir įrankių šiuos procesus paveikti. Šis įstatymas ir yra skirtas tam, kad būtų realus įrankis regionams spręsti savo problemas ir ieškoti bendrų regione esančių savivaldybių sprendimų“, – pritarti įstatymui ragino vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Pasak ministrės, siekiama sukurti realų mechanizmą bendrų savivaldybių reikalų sprendimui, taip pat suteikiama galimybė veikti ne tik savo regiono, bet ir apskrities ribose, kurti funkcines zonas regionams bendradarbiaujant tarpusavyje, išplėsti tam tikrus projektus į didesnę teritoriją: „Be abejo, pagrindinis tikslas – decentralizuoti planavimo procesus, tai yra kad ne iš viršaus, iš ministerijos, nuleidžiamas nurodymas, kaip turėtų būti, o sudaroma galimybė spręsti ir disponuoti lėšomis patiems, ieškoti būdų priimti sprendimus, naudingus regionams.“
Įstatyme įtvirtinamas nacionalinės regioninės politikos tikslas – skatinti tolygią ir tvarią plėtrą visoje valstybės teritorijoje.
Nustatyti šie nacionalinės regioninės politikos tikslo įgyvendinimo uždaviniai:
1) skatinti regionų prisitaikymą prie kintančių ekonominės ir socialinės aplinkos sąlygų, išnaudojant ir stiprinant kiekvieno regiono konkurencinį pranašumą ir kompetenciją;
2) didinti funkcinių zonų infrastruktūros ir (ar) paslaugų tinklo efektyvumą, užtikrinti, kad šia infrastruktūra ir paslaugomis galėtų naudotis visi gyventojai;
3) mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose.
Įstatyme įtvirtintas toks Regiono plėtros tarybos apibrėžimas – „konkrečios apskrities savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, planuojantis ir koordinuojantis nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą toje apskrityje, skatinantis apskrities socialinę ekonominę plėtrą ir apskrities savivaldybių bendradarbiavimą, atstovaujantis regionui“.
Priimtu įstatymu Regionų plėtros taryboms suteikti juridinio asmens statusą ir savarankiškus įgaliojimus. Naikinami galiojančiame įstatyme nustatyti įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimai, juos perduodant savarankiškai vykdyti regionų plėtros taryboms.
Regionų plėtros planus numatoma įtraukti į bendrą valstybės strateginio valdymo sistemą.
Taip pat nustatytas naujas regioninės politikos įgyvendinimo teritorinis tipas – funkcinė zona – tai bus ekonominiais ar socialiniais ryšiais pasižyminti ir (ar) bendrai naudojama infrastruktūra ir (ar) paslaugų tinklą turinti teritorija, kurios vystymas numatytas regiono plėtros plane ar kelių regionų plėtros planuose.
Įstatyme reglamentuotas kompetencijų centras, kurį sudarys nepriklausomi ekspertai, Vyriausybės įgaliotos įstaigos, teikiančios ekspertinę pagalbą regionų plėtros taryboms, kitiems regioninės politikos subjektams.
Regioninės plėtros įstatymas priimtas už balsavus 83, nė vienam nebalsavus prieš, susilaikius 17 Seimo narių.
Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
