Seimo posėdyje pristatyta fizinio barjero Lietuvos Respublikos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo projekto vykdymo eiga.
Įžanginį žodį taręs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad balandžio 30 dieną baigėsi pirmasis fizinio barjero įrengimo etapas, įrengta daugiau negu 60 proc. barjero.
„Kai kas klausia, kodėl jūs statote sienas XXI a., aš atsakau labai paprastai, mes sienas statom ne prieš laisvąjį pasaulį, šitas fizinis barjeras skirtas tam, kad sulaikytume autoritarą, kuris nori sugriauti mūsų laisvąjį pasaulį, kėsinasi į mūsų gyvenimo būdą, į mūsų tradicijas, į visuomenės sanglaudą. Todėl šitą projektą vertinu kaip pirmą labai tvirtą žingsnį, kad šių metų gale galėtume drąsiai pasakyti: su fiziniu barjeru, monitoringo sistemomis, kurios yra diegiamos ir šių metų pabaigoje turi būti pabaigtos, galėsime stebėti visą savo pasienį su Baltarusija ir kartu su profesionalia Valstybės sienos apsaugos tarnyba mes turėsime vieną stipriausių Europos Sąjungoje sienos apsaugos sistemą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, nuo gegužės mėnesio neteisėti migracijos srautai išaugo eksponentiškai. Vien per liepos mėnesį buvo sulaikyti beveik 3 tūkst. neteisėtų migrantų, o liepos pabaigoje per dieną buvo sulaikoma apie 200 migrantų: „Tokia situacija lėmė kompleksinių sprendimų poreikį, ir jie buvo priimti.“
Ministrė pripažino, kad netikėta hibridinė ataka iš Baltarusijos atskleidė Lietuvos sienos pažeidžiamumą ir ganėtinai atmestiną požiūrį į valstybės sienos apsaugą.
„Nors 17 metų buvome Europos Sąjungoje ir 14 metų Šengeno zonoje, Europos Sąjungos išorės siena, kurią mums priklauso saugoti, buvo apsaugota labai fragmentiškai. Iki neteisėtų migrantų krizės pradžios tik 78 kilometrai valstybės sienos buvo padengti šiokia tokia apsaugine tvora, o modernesne stebėjimo įranga buvo stebima tik pasienio ruožas su Rusija, o išorės sienos su Baltarusija tik 38 proc. stebėjome moderniai. Nors lėšos stebėjimo įrenginiams buvo numatytos, tačiau darbai judėjo taip lėtai, kad geriausiu atveju įrangą būtume turėję po penkerių metų, tai yra 2025 metais“, – sakė A. Bilotaitė.
Prisimindama darbų pradžią vidaus reikalų ministrė pasakojo, kad, prasidėjus migrantų krizei, buvo skubiai identifikuota 16 pažeidžiamiausių ruožų. Liepos 19 d. buvo priimtas sprendimas organizuoti viešuosius pirkimus dėl koncertinos įsigijimo ir įrengimo darbų.
„Didžiausias iššūkis buvo koncertina, ir pirmi koncertinos kiekiai atkeliavo iš kariuomenės rezervo. Deja, jo užteko tik pirmiesiems kilometrams, tuomet visi Vidaus reikalų ministerijoje tapome koncertinos vadybininkais. Aš pati asmeniškai išūžiau ausis visiems Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrams. Ministerijos žmonės išnaudojo visus tarptautinius kontaktus ir paramos reikalai pajudėjo. Vien per rugpjūtį į mūsų prašymą atsiliepė penkios šalys. Čekija skyrė 0,5 mln. eurų finansinę paramą sienos apsaugai, Estija pasiūlė 100 kilometrų koncertinos padovanoti, o 194 kilometrus įsigyti. Ukraina padovanojo Lietuvai 100 kilometrų koncertinos, Slovėnija padovanojo – 10, Slovakija – 20, Danija pasiūlė įsigyti 93 kilometrus koncertinos. Dar vėliau sulaukėme dar trijų šalių pagalbos. Slovėnija padovanojo dar 110 kilometrų, Vengrija skyrė 25 kilometrus medžiagų, Turkija padovanojo 90 kilometrų koncertinos“, – sakė A. Bilotaitė.
Energetikos ministras Dainius Kreivys Seimo nariams pristatė, kaip darbus sekėsi vykdyti fizinio barjero įrengimą perėmusiai bendrovei „EPSO-G“: „Siekiant kuo greičiau apsaugoti pažeidžiamiausius ruožus, fizinio barjero statybos darbai buvo padalinti į dvi dalis. Pernai rugsėjį pradėtas pirmasis – 110 kilometrų –etapas jau yra baigtas. Jis ėjo pačiomis jautriausiomis vietomis – Druskininkų, Barausko, Adutiškių pasienio užkardų ruožais, – kur didžiausi migrantų srautai. Įvykus incidentams prie Lenkijos sienos buvo papildomai integruoti šalia Lenkijos esantys ruožai. Skubos tvarka buvo tiesiama koncertina Kapčiamiesčio ir Kabelio ruože.“
Antrą etapą – 420 kilometrų, pasak D. Kreivio, planuojama pabaigti rugsėjo 1 dieną. Dalis sienos eina upių, ežerų krantais, kur fizinio barjero rengimas yra nenumatytas. Į bendrąjį fizinį barjerą integruojama ir Vidaus reikalų ministerijos sutelktomis pajėgomis įrengta koncertina, anksčiau įrengti tvoros segmentai yra atnaujinami ir aukštinami.
Ministro teigimu, jau nutiesta daugiau nei 330 kilometrų tvoros. Vyksta intensyvūs statybos darbai: „Kasdien dirba 650 darbuotojų. Naudojama daugiau negu 100 vienetų technikos, tai yra poliakalės, ekskavatoriai, keltuvai, traktoriai, kėlimo įvairūs mechanizmai ir panašiai. Ir fizinis barjeras kasdien pailgėja 3–-4 kilometrais. Taip pat yra daugybė nestandartinių sprendimų, kuriuos reikia papildomai įgyvendinti, įrengti. Tai įvairūs vartai, varteliai, laiptai, vandens pralaidos ir panašiai.“
Energetikos ministras pažymėjo, kad patvirtintas projekto biudžetas yra 152 mln. eurų. Šios dienos duomenimis, jis nebus viršytas. Projekto pabaiga numatoma rugsėjo 1 dieną.
Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
