Seimas po pateikimo pritarė tęstinio profesinio mokymo įstatymo pataisoms ir atidavė projektą tolimesniems svarstymams. Parlamentaro Luko Savicko inicijuotos pataisos leistų 25-erių ir vyresniems asmenims, iki tol neįgijusiems profesinės kvalifikacijos dalyvauti trumpesnės trukmės Užimtumo tarnybos organizuojamose tęstinio profesinio mokymo programose ir taip greičiau grįžti į darbo rinką.
„Džiaugiuosi, kad Seimas išgirdo šio siūlymo aktualumą tiek darbo ieškantiems, tačiau išsilavinimo neturintiems asmenims, tiek kvalifikuotų darbuotojų nerandantiems darbdaviams. Jau dabar matome tendenciją, kad nekvalifikuotų darbuotojų registruojame daugiau, nei laisvų darbo vietų. Darbdaviai per metus įregistruoja beveik du kartus daugiau laisvų darbo vietų kvalifikuotiems darbininkams nei nekvalifikuoto darbo ieškantiems“, – situaciją, paskatinusią inicijuoti pokyčius profesinio mokymo įstatyme vardija parlamentaras Lukas Savickas.
Šių metų sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje registruota 106 tūkst. darbo neturinčių asmenų be kvalifikacijos, o tai yra 38,1 proc. tarp visų bedarbių. Per metus nekvalifikuotų bedarbių skaičius išaugo 58,8 tūkst. arba daugiau kaip 2 kartus.
Kalbant apie ilgalaikius nekvalifikuotus bedarbius – pirmąją šių metų dieną jų skaičius siekė 25,5 tūkstančius. Beveik 80 procentų iš jų – vyresni nei 25 m. kurių nedarbo trukmė ilgesnė nei 12 mėnesių.
„Pirminio profesinio mokymo programos fokusuotos į bazinius profesinius įgūdžius, tačiau praktika rodo, kad apie penktadalis pirminio profesinio mokymo dalyvių nutraukia mokymąsi dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Tęstinio profesinio mokymo programa intensyvesnė, joje koncentruojamasi į profesinių įgūdžių stiprinimą, todėl yra patrauklesnė vyresnio amžiaus žmonėms, suinteresuotiems kuo greičiau įgyti naujų įgūdžių ir grįžti į darbo rinką. Tačiau dabartinis reguliavimas, neleidžia registruotis į trumpąsias tęstinio profesinio mokymo programas tiems, kurie neturi pradinės kvalifikacijos“, – dabar galiojančio įstatymo spragas vardija L. Savickas.
Po pateikimo Seimas pritarė parlamentarų Luko Savicko, Lino Kukuraičio, Valiaus Ąžuolo ir Tomo Tomilino siūlymams patobulinti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatas ir sudaryti teisines prielaidas asmenims tęstinio profesinio mokymo būdu tobulinti kvalifikaciją ar įgyti tos pačios kvalifikacijos aukštesnį lygį ir vyresniems kaip 25 metų asmenims (neturintiems kvalifikacijos) leisti įgyti pirmąją kvalifikaciją pagal tęstinio profesinio mokymo programą.
„Šios pataisos rodo, kad imamės iš pagrindų spręsti opią problemą, kurios mąstai kasmet vis didėja, o iš darbo rinkos iškrenta vis jaunesnio amžiaus žmonės. Asmenų, neturinčių ir vidurinio išsilavinimo, ir profesinės kvalifikacijos, skaičiaus mažinimas yra bendras ES iššūkis. Nes išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos neturintys asmenys, ypač jaunimas, rizikuoja tapti bedarbiais, patekti į skurdo ir socialinės atskirties spąstus. O profesinis mokymas lanksčiausiai ir greičiausiai geba reaguoti į darbdavių poreikius bei kvalifikacijų trūkumą“, – įtstymo projekto svarbą akcentuoja L. Savickas.
Fiksuojamas nuoseklus kvalifikacijos neturinčių bedarbių dalyvavimo profesinio mokymo programose mažėjimas. 2020 m. profesinio mokymo programose pradėjo mokytis tik 371 kvalifikacijos neturintys bedarbiai. Viso labo tik 0,3 proc. per metus įregistruotų nekvalifikuotų bedarbių. Kitais žodžiais sakant, daugiau kaip 99 proc. nekvalifiuotų bedarbių nesirenka naudotis šiandien vieninteliu jiems prieinamu profesinio mokymo keliu – pirminio profesinio mokymo programomis.
Tęstinis profesinis mokymas yra 4 kartus pigesnis už pirminį, tad priėmus įstatymo pataisas būtų galima efektyviai sumažinti nedarbo lygį šalyje, išspręsti darbuotojų trūkumą šalies regionuose, o taip pat gauti ekonominės naudos.
Pranešimą paskelbė: LVŽS komunikacijos grupė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
