Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene. Susitikime aptartas valstybės pasiruošimas kovoti su nedarbo problema šaliai išeinant iš karantino – akcentuotas poreikis tobulinti nedarbo draudimo išmokų sistemą, efektyviau ir taikliau įgyvendinti užimtumo rėmimo priemones, skatinti ir spartinti investicijas į darbo rinkos sritį, geriau koordinuoti pagalbos verslui teikimą vieno langelio principu.
Pasak Prezidento, šalyje išaugus nedarbui, ypač svarbu yra pasirūpinti bedarbių apsauga nuo skurdo, kurių net daugiau nei 54 proc. patiria skurdo riziką. „Norėdami užtikrinti žmonėms orų gyvenimą, visų pirma turime pasirūpinti darbo vietų išsaugojimu ir naujų kūrimu, dėti visas pastangas, kad nedarbo draudimo išmokų sistema atlieptų žmonių poreikius ir valstybės interesus“, – sakė šalies vadovas.
Nedarbo draudimo išmokų sistema šiandien nepakankamai apsaugo darbo neturinčius asmenis nuo skurdo ir nepadeda veiksmingai spręsti ilgalaikio nedarbo problemos. Šalies vadovo siūlymu, reikia didinti teisę šią išmoką gauti turinčiųjų bedarbių skaičių, nes 30 proc. šiandien ją gaunančiųjų skaičius yra gerokai per mažas. Didinant pagalbos nedarbo atveju prieinamumą, tikslinga diferencijuoti tiek stažo reikalavimus nedarbo išmokai gauti, tiek išmokos mokėjimo trukmę, ypač kalbant apie jaunimą ir vyresnio amžiaus asmenis.
Taip pat, Prezidento teigimu, valstybė turi panaudoti visą kovos su nedarbu arsenalą, įskaitant ir dalinio darbo sistemą, kuri šiuo metu realiai neveikia, bet būtų geras instrumentas laikotarpiu po karantino, ypač regionuose.
Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad jei Seimo pavasario sesijoje bus priimtos jo inicijuojamos Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos, kurios asmenims su negalia leistų gauti pilną jiems priskaičiuotą išmoką, o ne jos dalį, labai svarbu neatidėlioti ir jų įsigaliojimo, numatyto liepos 1 dieną. Būtent šis laikotarpis po karantino yra kritiškai svarbus socialiai teisingai žmonių su negalia apsaugai nuo nedarbo, nes jie darbo rinkoje yra vieni pažeidžiamiausių.
Prezidentas paragino SADM ir EIM pandemijos valdymo laikotarpiui inicijuoti koordinuotą vieno langelio principu veikiančią pagalbos verslui platformą. Tai leistų efektyviau teikti paramą, mažinti administracinę naštą, institucijoms sistemiškai vertinti verslų situaciją.
Šalies vadovas akcentavo būtinybę stiprinti aktyvią darbo rinkos politiką, ypač regionuose. Pasak Prezidento, svarbu sukoncentruoti lėšas bei paramą į efektyviausias darbo rinkos priemones ar sukurti naujas. Prezidento kritikos sulaukė Užimtumo veikla, kurios paslaugų kokybėje reikšmingo proveržio nesimato net ir praėjus 2 metams po Darbo biržos reformos.
Šalies vadovo nuomone, turi būti visokeriopai skatinamas darbo vietų kūrimas, todėl Prezidentas teikia pasiūlymą dėl mokestinių paskatų – jo siūlomo Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai leistų įmonėms, kurios įdarbina daugiau darbuotojų ar sparčiau didina atlyginimus, pasinaudoti pelno mokesčio paskata.
„Švelninant krizės poveikį užimtumui ir mažinant nedarbą, prioritetas turi būti skiriamas greitai, taikliai ir kokybiškai ekonomikos gaivinimo ir investicijų politikai. Darbo vietų kūrimas ir kokybiškų darbo vietų plėtra – žodžiai, kurie jau turi rastis sprendimus priimančiųjų lūpose“, – pabrėžė šalies vadovas. Pasak Prezidento, būtent beprecedentės Europos Sąjungos Gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšos, kurios buvo suderėtos Europos Vadovų Taryboje 2020 m. liepos mėnesį, pagaliau išjudins struktūrinius pokyčius šalies ekonomikoje, pirmiausia – darbo rinkoje. Svarbu, kad rengiamame Gaivinimo ir atsparumo didinimo investicijų plane būtų numatyta dar šiais metais pradėti investavimo procesą, ypač į darbo rinkos sritį.
Prezidentas su ministre aptarė bendrą siekį didinti pensijas, Vyriausybės inicijuojamą pensijų vienišiems asmenims idėją. Šalies vadovas išsakė ministrei lūkestį ir dėl greitesnio pensijų indeksavimo po 2021 metų.
Pranešimą paskelbė: Ieva Elenbergienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
