„Štai tokia yra mūsų kaimo ateitis, ant tokių tvirtų šeimų visa Lietuva laikosi”, – po vizito pas Voveriškių kaimo ūkininkus Antaną ir Gertrūdą Vilekius džiaugėsi viceministras Aušrys Macijaukas. Praėjusią savaitę Šiaulių r. savivaldybės meras Algimantas Gaubas, vicemeras Jonas Novogreckis, rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Antanas Bezaras pakvietė viceministrą A.Macijauską aplankyti keletą rajono ūkininkų bei vieną stipriausių Lietuvoje Kuršėnų žemės ūkio bendrovę, baigiančią statyti moderniausią gyvulininkystės kompleksą Europoje. Sėkmingas šeimos ūkis Gertrūda ir Antanas Vileikiai užaugino 5 vaikus – 3 dukras ir 2 sūnus. Kai susirenka visi šeimos nariai, tai jau ir visos trys dešimtys. Namuose tėvams padeda ir tėvų ūkį ketina perimti šešiolikmetis Gedmontas, išmanantis visus ūkio darbus. Vileikiai dirba 100 ha žemės, iš jų 25 ha nuosavos, kita – nuomojama. Šiandien jie melžia 30 karvių, o labai neseniai 40 karvių pardavė, nes nėra tikri dėl ūkio ateities. Pieną šeima tiekia „Žemaitijos pienui”, už litrą gauna tik 35 centus. „Auginame telyčių, tad jei padėtis kiek pagerės, melžiamų karvių bandą vėl padidinsime”, – svarsto Gertrūda Vileikienė. Viceministras ūkio šeimininkams siūlė pagalvoti ir apie kitokias ūkio plėtros galimybes. „Tokio dydžio ūkiui, kaip Jūsų, labai naudinga būtų bent trečdalį produkcijos parduoti tiesiogiai, ne perdirbimui, ir ne tik pieną, bet ir iš jo pagamintą varškę ar sūrį. Tuomet ūkiui netrūktų apyvartinių lėšų už elektrą, veterinarui už karvių priežiūrą, vaistus ir kitas išlaidas susimokėti. Tai labai pagerintų visą ūkio ekonominę padėtį”, – aiškino viceministras. Ūkininkė pritarė, kad visos jų šeimos moterys – geros šeimininkės, tad problemų pagaminti gardžių produktų nekiltų, bet štai įrangai, mašinai lėšų nėra. A.Macijauskas ūkininkus patikino, kad dabar bus teikiama labai supaprastinta parama, kuri prieinama kiekvienam. Tad šeima galėtų savo ūkyje investuoti į tiesioginę prekybą ir perdirbimą, o „savų” lėšų dalį galima būtų gauti iš bankų arba jų galėtų paskolinti patys tiekėjai, matydami, kad toks verslas tikrai turi gerą ateitį. Kai ištinka nelaimė Verbūnų kaime aplankytas ūkininkas Vaclovas Narmontas net ir vyriškoje kompanijoje sunkiai tramdė ašaras. Rūpestingai prižiūrimos karvutės, visos vardais vadinamos – „Gražuolė”, „Saulė”, – šeimininko rankų nuglostytos, tikros rekordininkės, duodančios net iki 9 tūkst. kg pieno, su skaudama širdimi jau baigiamos išparduoti. Liko vos 4 melžiamos karvės. „Naikinu ūkį”, – sunkiai žodžius spaudė Vaclovas. Pieną jis tiekė akcinei bendrovei „Rokiškio sūris”, tačiau kai paprašė padidinti supirkimo kainą, jo produkcijos buvo visiškai atisakyta. Žmogus iš paskutiniųjų bando laikytis, veža pieną ir varškę į Šiauliuose atidarytą Kitorių turgų, tačiau, pasak Vaclovo, ten už prekybos vietą tenka pakloti 500 litų per mėnesį… Viceministras ir šiuo atveju nenuleido rankų, svarstė galimas išeitis: „Su Europos parama reikėtų įsigyti specializuotą, mobiliajai prekybai pritaikytą automobilį. Tuomet žmogus taptų nepriklausomas, nereikėtų mokėti 500 litų už prekybos vietą. Kita vertus, būtina, kad savivaldybė kuo skubiau pasirūpintų tinkamomis vietomis tokiems mobiliems turgeliams ir ūkininkų turgams, kur vieta žmogui kainuotų ne 500, bet 50 litų. Šį žmogų ištikusi nelaimė tik dar kartą įrodo, kad kuo skubiau ir plačiau reikia skatinti tiesioginę prekybą iš ūkių”.
