Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) atkreipia dėmesį, kad įmonėms vienas iš galimų būdų susidoroti su laikinais finansiniais sunkumais, siekiant atsiskaityti su kreditoriais, nenutraukti ūkinės komercinės veiklos, atkurti įmonės mokumą bei išvengti bankroto, yra jos restruktūrizavimas. Vilniaus VMI pažymi, kad šis procesas gali būti paprastesnis ir sklandesnis, jei įmonės administratorius bendradarbiauja su visais kreditoriais. Restruktūrizuojant įmonę, jei tarp įmonės kreditorių yra valstybinė institucija, svarbu vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais, kurie taiko griežtus apribojimus įmonių, turinčių laikinų finansinių sunkumų, gelbėjimui ir veiklos atkūrimui. Restruktūrizuojant sunkumus patiriančią įmonę valstybės pagalbą galima teikti tik pateikus pranešimą Europos Komisijai. Be to, šiuo atveju neturi reikšmės numatomos teikti valstybės pagalbos dydis – bet kokiu atveju tai laikoma valstybės pagalba. Pažymėtina, kad šiuo atveju būtina paruošti itin kruopštų restruktūrizavimo planą, o restruktūrizuojama įmonė privalo pateikti daug papildomos informacijos: įvairių rinkos tyrimų, prognozių, įmonės rodiklių kitimų prognozes, pagrįsti, kad jos padėtis tikrai gerės. Kai kuriais atvejais Mokesčių inspekcija pagal Europos teisingumo teismų sprendimus bei kitų ES šalių praktiką turi individualiai įvertinti, ar gali laikytis privataus kreditoriaus principo – atsižvelgiant į skolos susigrąžinimo galimybes, taikomus priverstinio išieškojimo būdus ir taikomas išieškojimo užtikrinimo priemones. Tuomet nebūtina informuoti EK apie restruktūrizavimą ir gauti sutikimą. VMI pastebi, kad nemaža dalis restruktūrizavimo bylų iškeliama be Mokesčių administratoriaus žinios, tuomet institucija praranda galimybę procese dalyvauti privataus kreditoriaus teisėmis. Vilniaus AVMI akcentuoja, kad įmonių administratoriai, nenorintys bendradarbiauti su mokesčių inspekcija ir palengvinti procesą, turėtų bent pasirūpinti nepriekaištingu restruktūrizacijos planu. „Restruktūrizavimas – tai ne tik skolų atidėjimas. Tai viso įmonės verslo pertvarkymas mokumui atkurti, – sako Vilniaus AVMI viršininko pavaduotojas Mindaugas Almantas. – Todėl įmonėms reikėtų tinkamai pasiruošti šiam procesui ir parengti išsamų, įvykdomą bei nuoseklų restruktūrizavimo planą. Tai rimtas dokumentas, padedantis įmonei išsaugoti ir toliau plėtoti veiklą, sumokėti skolas ir nebankrutuoti.” Visi reikalavimai restruktūrizavimo planui parengti numatyti Restruktūrizavimo įstatymo 9 straipsnyje. Tačiau, Mokesčių inspekcijos nuomone, dažnai įmonių pateikti planai neatitinka šių reikalavimų. Iš jų negalima įvertinti, ar restruktūrizavimo laikotarpiu bendrovė galės išsaugoti veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Tokiu atveju siūloma restruktūrizavimo planui nepritarti. Vilniaus AVMI nepritarė ir vienos stambios bendrovės (toliau – Bendrovė) restruktūrizacijos planui, nes nepateiktos sutarčių kopijos; nenurodytos atliktų darbų apimtys; nepateikti duomenys apie atsiskaitymus už atliktus darbus ir numatomus vykdyti ir kita planui nagrinėti svarbi informacija. Be to, planas pateiktas likus 2 dienoms iki kreditorių susirinkimo. Bendrovė, kaip reikalauja teisės aktai, turėjusi parengti tris plano variantus – labiausiai tikėtiną, pesimistinį ir optimistinį, – jų neparengė. Šis planas neįgyvendina LR Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytų įmonių restruktūrizavimo tikslų bei prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. VMI pažymi, kad yra dar vienas būdas restruktūrizuoti įmonę, neįtraukiant į kreditorių sąrašą valstybės institucijų, kartu atsisakant valstybės pagalbos ir nevykdyti visų tuo atveju reikalingų ES teisės aktuose numatytų procedūrų – atsiskaityti su valstybe, t.y. institucija, kuri atstovauja valstybei. Pažymėtina, kad VMI, ieškodama galimybių supaprastinti restruktūrizavimo procesą, jau rengia schemą – kriterijų visumą, kuriuos atitikus nereikėtų kreiptis į EK, pradedant restruktūrizaciją. Šią schemą turės patvirtinti Europos Komisija.
